TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Putinas: „Ukrainos krizę sukėlė Vakarai“

2015 02 10 6:00
Per artilerijos apšaudymą Donecko priemiestyje užsidegė gyvenamasis namas. Reuters/Scanpix nuotraukos

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Rusijos prezidentas kaltina Vakarus atplėšiant nuo Rusijos buvusias sovietines valstybes ir tuo pažeidžiant Rusijos interesus. Prancūzai ir vokiečiai dar mėgina tęsti derybas dėl ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje, bet mažai kas tiki jų sėkme. JAV žada apginkluoti Ukrainą, bet neturi tokių ginklų, kurie sutrukdytų įsteigti Novorosiją.

Vakarai netesėjo pažadų neplėsti NATO į buvusias sovietines šalis ir šitaip pažeidė Rusijos interesus. Be to, Vakarai mėgino atplėšti nuo Rusijos valstybes, kurios kadaise priklausė SSRS, bei dirbtinai vertė jas rinktis Rusiją ar Europą. Taip kalbėjo V. Putinas Egipto laikraščiui prieš savo dviejų dienų vizitą Kaire.

"Mes ne kartą įspėjome JAV ir jų Vakarų sąjungininkus apie žalingus jų kišimosi į Ukrainos vidaus reikalus padarinius, bet jie mūsų nuomonės neklausė", - sakė Rusijos vadovas.

Jis pareiškė, kad Kijevas privalo sustabdyti savo karinę operaciją Rytų Ukrainoje ir liautis vykdęs ekonominį spaudimą prorusiškų separatistų kontroliuojamuose regionuose, nes tokia politika veda į aklavietę.

Interviu, kurį davė Egipto dienraščiui „al Ahram“ prieš trečiadienį planuojamą viršūnių susitikimą Minske su Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiais, V. Putinas aiškiai parodė, kad jo pozicija dėl Ukrainos krizės nė kiek nesušvelnėjo.

„Svarbiausia padėties stabilizavimo sąlyga – nedelsiamas ugnies ir vadinamosios antiteroristinės, o iš esmės – baudžiamosios operacijos nutraukimas Ukrainos pietryčiuose, – kalbėjo V. Putinas. - Kijevo mėginimai daryti ekonominį spaudimą Donbasui, blokuoti jo gyvybinę veiklą tik apsunkina padėtį.“

V. Putinas taip pat pakartojo Maskvos poziciją, kad smurtas Ukrainos rytuose yra reakcija į praeitais metais įvykusį Vakarų šalių remtą „perversmą“, kai protestuotojai Kijeve nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

„Ukrainos krizė kilo ne dėl Rusijos kaltės. Ji yra JAV ir jų sąjungininkių Vakaruose, kurios laikė save šaltojo karo „nugalėtojomis“, pastangų visur primesti savo valią rezultatas, - sakė jis ir pridūrė: - Ultranacionalistai, kurie užgrobė valdžią naudodami karinę jėgą, atvedė šalį prie žlugimo slenksčio ir pradėjo brolžudišką karą.“

Ukrainos kariai iškrauna "Grad" raketas prie Debalcevės.

Siekia atgaivinti derybas

Šiandien Rusijos, Ukrainos, separatistų bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai susitinka Minske, keturių lyderių derybų išvakarėse. V. Putinas pareiškė, kad rytoj numatytas viršūnių susitikimas įvyks tik su sąlyga, kad „iki tol pavyks suderinti virtinę pozicijų“.

Apie Prancūzijos ir Vokietijos parengtą taikos planą kanclerė Angela Merkel vakar Vašingtone kalbėjosi su prezidentu Baracku Obama. Rusijos žiniasklaida pabrėžia, jog svarbiausias kanclerės vizito tikslas - aptarti JAV diskutuojamą ginklų tiekimą Ukrainai, ir viliasi, kad Vokietijos vadovė tam nepritars.

Vašingtone didėja spaudimas B. Obamai laikytis ryžtingesnės pozicijos apginkluojant Ukrainą, bet A. Merkel per saugumo konferenciją savaitgalį sakė negalinti įsivaizduoti "tokios situacijos, jog geriau aprūpinta Ukrainos armija padarytų tokį įspūdį V. Putinui, kad šis pamanytų, jog gali pralaimėti karą".

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry neigė esant kokių nors Amerikos nesutarimų su Europos Sąjunga, sakė tik girdįs apie tai vis kalbant. Iš tiesų, pasak jo, "esame vieningi ir glaudžiai bendradarbiaujame".

Iniciatyvos atgaivinti Minsko taikos planą, kurį pražudė žiemą užvirusios naujos kovos, ėmėsi A. Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Pasiūlymai nepaskelbti, bet žinoma, kad tarp jų yra demilitarizuotos maždaug 50-70 kilometrų abipus dabartinės fronto linijos zonos įsteigimas.

Per derybas Minske rugsėjį buvo sutarta dėl 12 punktų ugnies nutraukimo plano. Jame buvo numatyta sunkiosios ginkluotės atitraukimas mažiausiai 15 kilometrų, belaisvių paleidimas, tarptautinių stebėtojų atvykimas ir buferinės zonos įsteigimas prie Rusijos ir Ukrainos sienos. Užsienio samdiniai turėjo būti išvesti iš šalies, o Doneckas ir Luhanskas turėjo gauti platesnę autonomiją.

Tačiau iš tiesų karo veiksmai niekada nenutrūko. Abi šalys kaltino viena kitą paliaubų pažeidimu, o galiausiai karas dabar apėmė visą separatistus ir Ukrainos armiją skiriančią liniją.

Lapkritį separatistai taip pat surengė savus vietinius rinkimus, nusispjovę į Kijevo pasiūlymus. Tuomet, savo ruožtu, Ukrainos vyriausybė atsisakė suteikti Doneckui ir Luhanskui dalinę autonomiją, taip pat liovėsi ekonomiškai išlaikyti šiuos regionus. Jie viską gauna iš Maskvos.

V. Janukovyčius neteko valdžios per protestus, kilusius jam atsisakius pasirašyti glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sutartį. Netrukus Rusija atsiuntė kariuomenę į Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir jėga prijungė jį prie Rusijos, pažeisdama savo pačios ir tarptautinius įsipareigojimus. Dar po kelių mėnesių V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Rytų Ukrainą, kad galėtų kontroliuoti Donecko ir Luhansko regionus bei galbūt dar platesnį ruožą, kuris leistų sujungti Rusiją su visiškai atkirstu, tarsi būtų sala, Krymu.

Karas Rytų Ukrainoje jau nusinešė daugiau kaip 5300 gyvybių, namų neteko 1,5 mln. žmonių. Rusija neigia siuntusi savo kariuomenę ir ginkluojanti separatistus.

Veikia Rusijos išmokyti diversantai

Kol kas JAV dar nesuteikė Ukrainai tokių ginklų, kurie leistų jai apsiginti nuo Rusijos kariuomenės turimų priemonių. Pasak ekspertų, šalia separatistų su Ukrainos armija kariauja Rusijos reguliariosios pajėgos, o į Rytų Ukrainą Rusija siunčia geriausią savo turimą ginkluotę. Kaip teigia Ukrainos šaltiniai, Donbase veikia 36 tūkst. separatistų ir Rusijos pajėgų kartu paėmus prieš 34 tūkst. Ukrainos karių. Rusija yra pasiuntusi į Ukrainą nuo 8500 iki 10 tūkst. savo armijos kareivių.

NATO pateikia kiek kitokius skaičius: Donbase veikia iki 1000 GRU (Rusijos karinės žvalgybos) agentų, separatistams vadovauja Rusijos karininkai, bet Aljansas nemano, kad Rusijos armijos daliniai veikia Rytų Ukrainoje kaip organizuota armijos dalis.

Bombos sprogsta ne tik konflikto zonoje, bet ir kitose Ukrainos dalyse. Taikiniai - karinė įranga, transporto infrastruktūra, kiti objektai. Tie sprogimai daro didžiulę žalą, nes daug sugriauta ir esama sužeistųjų, nors per juos žuvo tik vienas žmogus - nešdamas sprogmenis.

Kijevas teigia, kad sprogdinimai yra dalis hibridinio karo, kurį pradėjo Rusija. Sausio 19 dieną bomba buvo susprogdinta prie antro didžiausio Ukrainos miesto Charkovo teismo, sužeista 14 žmonių, daugiausia dešiniųjų Ukrainos aktyvistų. Tokių išpuolių šiaurės rytų Ukrainoje esantis Charkovas patiria daugiausia: tai bare, kuriame renkasi Kijevo vyriausybę remiantys aktyvistai, tai savanorių centre, kur renkama pagalba Ukrainos kariams, pabėgėliams ir našlaičiams.

Sausio 20 Zaporožėje susprogdintas geležinkelio tiltas, kai juo važiavo krovininis traukinys. Eismas šiuo ruožu ir karinis tiekimas į frontą buvo ilgam nutrūkę. Po šio sprogdinimo Zaporožė formaliai buvo paskelbta rajonu, kuriame taip pat vykdoma Ukrainos pajėgų antiteroristinė operacija.

Mažiausiai 5 sprogimai gruodį nugriaudėjo netoli Odesos, sprogdintos geležinkelio linijos ir proukrainietiškos grupės.

Dažnu atveju užpuolikai nežinomi, bet visuotinai manoma, kad jie mėgina sėti baimę ir paniką. Ukrainos saugumo tarnyba perspėjo, kad Rusija siunčia sabotuotojus, provokatorius ir teroristus, kurie stengiasi prasiskverbti giliai į Ukrainos teritoriją vykdyti teroro aktų. Ukrainos saugumo tarnyba teigia kelis tokius "sabotuotojus" areštavusi, daugiausia jie yra Rusijos žvalgybos išmokyti ukrainiečiai.

Kremliaus žiniasklaida aiškina, kad sprogdinimai yra dalis "didvyriškos kovos su neonacistine Kijevo chunta".

Karas truks, kol Rusija norės

Kaip nurodo "The Washington Post" apžvalgininkė Anne Applebaum, iki praėjusių metų Ukrainoje nebuvo etninių konfliktų. Gerai ginkluoti "separatistai" pasirodė scenoje tik tuomet, kai to panorėjo V. Putinas. "Pilietinis karas" yra dirbtinai sukeltas konfliktas, kuriam vadovauja Rusijos saugumas, o jį pastiprina rafinuota dezinformacijos kampanija. Jis truks tol, kol Rusija to norės.

Šio karo tikslas nėra pasiekti pergalę. Svarbiausia - neleisti, kad atsirastų kas nors panašaus į klestinčią europietišką Ukrainą, nes tokia valstybė kelia ideologinę grėsmę putinizmui. Pagal tokią logiką, net Vokietijos stumiamas ugnies nutraukimo planas neatneš "taikos", o veikiau sukurs vadinamąjį įšaldytą konfliktą pagal seną KGB pavyzdį: Padniestrė Moldovoje, Pietų Osetija Gruzijoje, o dabar - Novorosija Ukrainoje. Kai ji bus įsteigta ir pradės veikti, Rusija galės joje įkurti naują slaptąją tarnybą, naujas Rusijos armijos bazes ir galbūt mokyti teroristų būrius.

Visa tai gali nutikti labai greitai, per kelias dienas ar savaites, todėl diskusija apie Ukrainos apginklavimą beveik neturi prasmės. Laikui bėgant tai galima padaryti, bet sunku suprasti, kaip net geriausios JAV technologijos galėtų sutrukdyti įkurti Novorosiją, nes iš esmės ji jau egzistuoja.

Jei Ukraina neatsilaikys, V. Putinas bus padrąsintas taip pat, kaip buvo po įsiveržimo į Gruziją 2008 metais. Jis pradės planuoti kitą "įšaldytą konfliktą". Jeigu tai bus NATO šalyje, gal Lietuvoje ar Estijoje, Europoje atsiras kur kas didesnis ir sudėtingesnis konfliktas.

Niekas nenori naujo šaltojo karo, bet ir jis yra geriau negu naujas pasaulinis karas. Kaip tik tai ir atsitiks, jeigu Vakarai nesukurs rimtos strategijos, kaip užkirsti jam kelią.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"