TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Putinas žaidžia dvigubą žaidimą

2014 06 26 6:00
Griuvėsiais ir degėsiais virtusio Slavjansko gyventojai ilgisi taikos, bet jos dar nematyti.  AFP/Scanpix nuotrauka

Vladimiro Putino atsisakymas veržtis į Ukrainą nesužavėjo Europos ir NATO, bet tolesnių sankcijų Rusija vis dėlto gali išvengti.

Prorusiškiems separatistams numušus Ukrainos armijos sraigtasparnį, trapios paliaubos, dėl kurių Kijevas ir separatistai buvo šiaip ne taip susitarę, pakibo ant plauko. Po šios kruvinos atakos prezidentas Petro Porošenka paskelbė, jog yra pasirengęs atšaukti paliaubas ir atnaujinti karinę kampaniją rytuose.

Devyni ukrainiečių kariai žuvo, kai transporto sraigtasparnis Mi-8 antradienį buvo numuštas netoli sukilėlių tvirtovės Slovjansko. Šis incidentas rodo, kokia ribota yra Rusijos ir sukilėlių lyderių įtaka kai kurioms separatistų formuotėms, kurios veikia pagal savas taisykles pramoniniame Ukrainos rytų regione, vadinamojoje plieno ir akmens anglių juostoje.

Separatistams numušus sraigtasparnį kyla rimtų abejonių, ar Vakarų remiamam P. Porošenkai pavyks nutraukti jau 11 savaičių trunkantį sukilimą, Jungtinių Tautų ir AFP duomenimis, pareikalavusį 435 gyvybių. Apskritai tokią situaciją JAV valstybės departamentas pavadino: "du žingsniai į priekį, vienas atgal".

Prašo NATO pagalbos

Vakar P.Porošenka aptarė pastarąjį incidentą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per konferenciją telefonu, dalyvaujant ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel bei Prancūzijos vadovui Francois Hollande'ui. Tuo metu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry atvyko į Briuselį dalyvauti NATO derybose, skirtose padėčiai Ukrainoje, ir surengė pirmą dvišalį susitikimą su naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu. Ukraina prašo NATO papildomos paramos siekiant pažaboti separatistus, kurie kontroliuoja nemažą dalį rytinių teritorijų nepaisydami vykdomos antiteroristinės operacijos, pažadų sudaryti saugų koridorių samdiniams iš užsienio pasitraukti į Rusiją bei kitų priemonių.

Ukraina ir NATO svarstė, kaip NATO galėtų padidinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. Tarp numatomų priemonių minimas tikslinių pagalbos fondų įkūrimas.

Rusijos pažangos nemato

Galbūt išsigandęs sankcijų - vadinamojo trečiojo paketo, kurį Rusijai rengia Europa ir Amerika, V. Putinas nurodė įstatymų leidėjams atšaukti jam suteiktą įgaliojimą panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje. Šį žingsnį V. Putinas žengė kitą dieną po pokalbio telefonu su prezidentu Baracku Obama.

Tačiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad nėra „jokių ženklų“, jog Rusija vykdo tarptautinius įsipareigojimus dėl Ukrainos (ji turi patraukti armiją nuo Ukrainos sienos, nustoti ginkluoti separatistus ir pradėti rimtas derybas su Kijevu), todėl per susitikimą Briuselyje NATO ketina peržiūrėti ryšius su Rusija ir nutarti, ką darys toliau Maskvos atžvilgiu. Visos NATO bendradarbiavimo su Rusija programos jau sustabdytos.

Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija garsiausiai reikalauja imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją ir reiškia didžiausią susirūpinimą dėl savo saugumo. Šios šalys pasisako už didesnį arba net nuolatinį NATO pajėgų buvimą jų teritorijoje. Estijos premjeras Taavi Roivas pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai pagaliau turi atmerkti akis ir pamatyti šią grėsmę.

Tačiau kai kurios NATO narės argumentuoja, kad nuolatines bazes su daug karių buvusio sovietinio bloko šalyse brangu išlaikyti, nėra tokios karinės būtinybės ir tai tik be reikalo provokuotų Maskvą. Lenkija nori, kad NATO kariai būtų dislokuoti jos teritorijoje, bet Maskva aiškina, kad tai pažeistų 1997 metų Rusijos ir Aljanso susitarimą. Beveik trys ketvirtadaliai Vokietijos žmonių nepritaria planams įkurti nuolatines NATO bazes Rytų Europoje, kurių prašo Lenkija ir Baltijos šalys.

NATO plėtra, ypač į tokias šalis kaip Gruzija ar Ukraina, tebėra didžiausias baubas Rusijai. Nepaisydamas to, prieš susitikimą Briuselyje A. F. Rasmussenas pabrėžė, kad 28 šalių blokas pasilieka teisę plėstis, ir jokia trečioji šalis negali tam užkirsti kelio. Čia jis turėjo galvoje Rusiją.

Yra labai daug ženklų, kurie rodo, kad būtent stabdydamas NATO plėtrą V. Putinas pradėjo karą su Gruzija ir atplėšė Krymą nuo Ukrainos. Mintis, kad į Sevastopolį ateis NATO pajėgos, Vladimirui Vladimirovičiui yra nepakeliama. Beje, Vakaruose girdėti daug balsų - politikų, analitikų ir įtakingos žiniasklaidos, raginančių atsižvelgti į šią jo poziciją.

Jokių vilčių Gruzijai ir Juodkalnijai

Aukšto rango vadovų derybos Briuselyje yra paskutinės prieš NATO viršūnių susitikimą, numatytą rugsėjį Velse. Tačiau per jį NATO nepakvies į savo gretas Gruzijos ir iki kitų metų pabaigos atidės sprendimą, ar priimti Juodkalniją. NATO narės tik parengs bendradarbiavimo su Gruzija paketą, kuris priartins šią Kaukazo šalį prie Vakarų gynybos aljanso, bet ne prie narystės, kurios tikisi Tbilisis.

Gruzija negaus pakvietimo prisidėti prie NATO narystės veiksmų plano, kuris yra formalus žingsnis į narystę. Šis klausimas jau buvo suskaldęs Aljansą per viršūnių susitikimą Bukarešte 2008 metais. Vos po kelių mėnesių Rusija užpuolė Gruziją ir po 5 dienų karo atplėšė nuo jos dvi teritorijas, kurios dabar yra nepripažintos nepriklausomos valstybės. Šiais veiksmais V. Putinas atgrasė NATO nuo plėtros į Gruziją. Po Krymo aneksijos pakvietimas Gruzijai prisijungti prie NATO narystės veiksmų plano dar labiau atrodo it politinė karšta bulvė, kurią sunku praryti.

Rusija užklupo NATO nepasirengusią

Kaip teigia ekspertai, Rusijos veiksmai plėšant Ukrainos valstybę į gabalus užklupo NATO visiškai nepasirengusią. Rusija pademonstravo naują strategiją, arba hibridinį karą, kaip jį vadina NATO.

Ši nauja karinė taktika pasireiškia tuo, jog Maskva siunčia į karinių veiksmų zoną karo specialistus, vadinamuosius žaliuosius žmogeliukus, kurie konsultuoja sukilėlius, kaitina atitinkamas nuotaikas, moko vietinius naudotis karine technika ir taip destabilizuoja padėtį net be jokių šūvių. Tuo pačiu metu oficialiai nepripažįstama, kad į užpultąją šalį siunčiama kariuomenė ir ginkluotė, ji ten pakliūva be atpažinimo ženklų, tad viską galima neigti. Šią infiltracijos strategiją papildo prie Ukrainos sienos sutelkta Rusijos armija. Jos dydis kinta, nes ji labai mobili, gali tiesiogiai iš mokymų stadijos pereiti į puolimą.

Šiuo metu NATO intensyviai ieško atsako į šią dvigubą rusų strategiją. Pirmiausia ketinama sustiprinti NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinę parengtį, kad būtų galima pasiųsti reikiamas pajėgas į reikiamą vietą.

Rusijos agresija netikėtai pasirodė esanti didelis iššūkis NATO. Aljansas turi surasti tinkamą strategiją ir padidinti išlaidas gynybai, nors šalys narės visiškai nelinkusios tam skirti daugiau pinigų.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"