TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Putino draugai: prorusiški lobistai Europoje

2015 03 18 6:00
Marine Le Pen vadovaujamas Prancūzijos Nacionalinis frontas ir brito Nigelio Farage'o (nuotrauka žemiau) Nepriklausomybės partija - vienos iš Europoje veikiančių ir Rusijai simpatizuojančių radikalių politinių jėgų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors Maskva tikina, kad puikiai verčiasi be Europos paramos, iš tikrųjų šalies valdžia stengiasi įtvirtinti savo įtaką žemyne ir gana nesunkiai randa bendraminčių. Šiuos Rusijai palankius politikus ir politines jėgas portale geopolitika.lt publikuotame straipsnyje aptaria apžvalgininkas Viktoras Denisenka.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, jog šalis neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau iš tikrųjų yra ne visai taip. Europos Sąjungoje (ES) kai kurioms partijoms ir politikams patinka Vladimiro Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas ir Jungtinių Valstijų kritika. Maskva savo ruožtu taip pat skiria šioms jėgoms nemažai dėmesio ir vertina jas kaip galimas savo agentes Europoje.

Ekonomika aukščiau už vertybes

V. Putino draugus galima skirstyti į kelias kategorijas. Simpatiją jam jaučia ne tik už aktyvaus politinio lauko ribų esančios jėgos, bet ir kai kurių Bendrijos valstybių lyderiai. Tarp jų – Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. Šios šalies vadovas nepritaria tam, kad ES gadintų santykius su Rusija tiekdama pagalbą Ukrainai, kurios teritorijoje, anot jo, vyksta pilietinis karas. M. Zemano pozicija analogiška tai, kurią propaguoja Kremlius. Maža to, pačiame Ukrainos konflikto įkarštyje Čekijos prezidentas pakvietė V. Putiną aplankyti Prahą.

Tačiau ar M. Zemanas tikrai yra idėjinis putinistas? Pažymima, kad Čekijos vadovas konflikto su Maskva vengia pirmiausia ne dėl realių simpatijų Rusijos prezidentui ir jo sukurtam režimui, bet dėl paprasčiausios realpolitik, t. y. grynai pragmatinės politikos. M. Zemanas tvirtina, jog siekia normalių Čekijos ir Rusijos prekybinių bei ekonominių santykių, o dabar jiems labai kenkia ES ir JAV Maskvai taikomos sankcijos.

Nigelis Farage'as.

Kitas V. Putino Rusijai simpatizuojantis vadovas – daug Briuselio kritikos sulaukiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Šis politikas ir pats linkęs į autoritarizmą: bando riboti savo šalyje įvairias laisves (pavyzdžiui, spaudos laisvę). Tai verčia ES nerimauti dėl demokratijos lygio šioje Bendrijos valstybėje. Tačiau ir V. Orbano palankumą Rusijai visų pirma lemia ne vertybės, o ekonominiai interesai.

Vasarį V. Putinas lankėsi Vengrijoje. Per šį vizitą jis ir V. Orbanas pasirašė svarbų susitarimą, rodantį ypač didelį Maskvos palankumą Budapeštui. Vengrija buvo numatyta kaip partnerė anksčiau plėtotame „Pietų srauto“ dujotiekio projekte, bet praėjusių metų pabaigoje Rusija jį nutraukė dėl nesutarimų su ES. Maskva nenorėjo sutikti su ES reikalavimais, nepalankiais energetikos monopolininkui. Pavyzdžiui, Trečiajame energetikos pakete yra įtvirtinta sąlyga, pagal kurią energijos išteklių tiekimas ir perdavimas – t. y. perdavimo infrastruktūros administravimas – negali būti vieno savininko rankose. Galiausiai Rusija apkaltino ES darant neleistiną spaudimą, o dėl projekto nesėkmės apkaltino Bulgariją (už tai, kad ši neva pasidavė spaudimui). Maskva taip pat pranešė apie planuojamą panašų dujotiekį į ES nepriklausančią Turkiją.

Lankydamasis Budapešte V. Putinas sutarė ir Vengriją įtraukti į turkiško „Pietų srauto“ dujotiekio projektą. V. Orbanas džiaugėsi šiuo sprendimu ir pažymėjo, kad jo šaliai tai labai svarbi investicija. Susitarti nesutrukdė net tai, kad Vengrija reversiniu būdu tiekė dujas Ukrainai, nors Kremlius tam griežtai prieštarauja. V. Putinas tiesiog nusprendė pažiūrėti į šį faktą pro pirštus.

Tai ne vienintelis svarbus Vengrijos ir Rusijos ekonominio bendradarbiavimo pavyzdys. Praėjusių metų gruodį Budapeštas su rusų koncernu „Rosatom“ pasirašė sutartį dėl dviejų naujų blokų statybos vienintelėje Vengrijoje veikiančioje Pakšo atominėje jėgainėje. Šiam projektui įgyvendinti Maskva turėtų suteikti Budapeštui 10 mlrd. eurų kreditą. Branduolinės energetikos projektas jau sulaukė ES dėmesio. Atitinkamos Bendrijos struktūros pradėjo analizuoti šį susitarimą ir vertinti, ar jis atitinka bendrus susivienijusios Europos politikos principus.

Grįžtant prie turkiško dujotiekio temos verta paminėti tai, kad dujos juo į ES teritoriją turėtų patekti per Graikiją. Tai dar viena šalis, neslepianti savo palankumo Rusijai. Po šioje valstybėje neseniai vykusio visuotinio balsavimo tos simpatijos gali dar labiau sustiprėti. Mat rinkimus Graikijoje laimėjo kairioji partija „Syriza“, kuri jau spėjo įsivelti į konfliktą su Briuseliu. Nauja valdžia siekia nutraukti griežto taupymo politiką, kuri buvo esminis reikalavimas suteikiant Graikijai finansinę pagalbą. „Syriza“ bando ES (pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos) kantrybę. Vis garsiau kalbama, kad finansinė parama Graikijai gali būti nutraukta, o tada šaliai tikriausiai tektų palikti euro zoną. Tokioje situacijoje Atėnams reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip gelbėti žlungančią ekonomiką. Tarp potencialių valstybių, į kurias būtų kreipiamasi, yra Rusija, o Maskva pasirengusi aptarti tokią galimybę.

Marginalų armija

Esama ir kitų politinių jėgų - tiesa, kol kas neturinčių didesnės įtakos nacionalinei ar Europos politikai, - kurios palankiai žiūri į V. Putiną ir jo valdymo principus. Savo publikacijoje jas įvardijo britų leidinys „The Economist“.

Iš tų jėgų pirmiausia reikėtų išskirti Prancūzijos Nacionalinį frontą (NF) ir jo lyderę Marine Le Pen. Ši politikė neslepia simpatijų Rusijos vadovui. Duodama interviu kanalui „Euronews“ NF vadovė teigė, jog iš dalies pritaria V. Putino požiūriui į ekonomiką, ir pabrėžė, kad „didžiajai tautai jis sugebėjo grąžinti pasididžiavimą savimi ir gyvenimo džiaugsmą“. Cituojamame interviu M. Le Pen taip pat atkartojo rusišką požiūrį į įvykius Ukrainoje. Kaip spėjama, NF lyderės palankumą Kremliui lemia ne tik ideologinis artumas su dabartiniu Rusijos režimu, bet ir gauta materialinė parama. Vienintelė įstaiga, sutikusi šiai partijai suteikti kreditą (9,4 mln. eurų), buvo su Rusija susijęs čekiškas bankas.

Kitose Europos valstybėse Maskva taip pat palaiko santykius su panašios pakraipos politinėmis jėgomis - tiek dešiniaisiais, tiek kairiaisiais. Kaip rašoma žurnalo „Newsweek“ publikacijoje, naujuosius V. Putino draugus Europoje, kad ir kokie jie būtų skirtingi, sieja du esminiai požymiai – panieka ES ir neapykanta JAV. Kitaip tariant, dabartinei Rusijos politikai būdingi jausmai.

Tarp V. Putino draugių įvardijamos tokios Europoje veikiančios partijos kaip Bulgarijos nacionalistinė „Ataka“, Vengrijos „Jobbik“, Austrijos laisvės partija, Jungtinės Karalystės radikali dešinioji Britų nacionalinė partija ir Nepriklausomybės partija bei kitos panašios politinės jėgos. Dauguma jų negali pasigirti dideliais laimėjimais politiniame fronte, tačiau šių partijų populiarumas po truputį kyla. Jos surenka vis daugiau ES ar nacionalinių vyriausybių politika nepatenkintų rinkėjų balsų.

Įvaizdžio kūrimo meistrai

Rusija savo interesus Europoje gina ne vien megzdama ryšius su įvairiomis įtartinomis politinėmis jėgomis, bet ir rengdama viešųjų ryšių kampanijas. Tam net buvo samdomos žinomos šios srities firmos. Jos turėjo suformuoti palankų požiūrį į Rusiją Vakarų pasaulyje. Apie tai kalbama vienoje iš naujausių „Corporate Europe Observatory“ ataskaitų.

Tyrime pažymima, kad įvairiais metais Rusijos įvaizdį Vakaruose gerino tokios garsios firmos kaip „Ketchum“, „GPlus“, „Brunswick“, „Hill & Knowlton“ ir „Weber Shandwick“. Radijo stoties „Rusų žinios“ viešaisiais ryšiais taip pat rūpinosi Demokratijos ir bendradarbiavimo institutas, įsikūręs Paryžiuje. Ši įstaiga yra Rusijos įsteigta ekspertinė institucija, kurios funkcija – būti Kremliaus balsu Prancūzijoje.

Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ nutraukė sutartį su amerikiečių įmone „Ketchum“, kai į JAV sankcijų sąrašą pateko jo antrinė įmonė „Gazprombank“. Beje, „Ketchum“ nuopelnu laikoma tai, kad 2007 metais žurnalas „Time“ V. Putiną paskelbė Metų žmogumi. Kompanija „Brunswick“ užsiėmė tiek „Šiaurės srauto“, tiek „Pietų srauto“ dujotiekių propagavimu ir informaciniu šių projektų palaikymu, o „Weber Shandwick“ - informaciniais ir lobistiniais Sočio olimpiados reikalais.

Tačiau plačiausiai ir aktyviausiai Rusijos įvaizdžiu Europoje rūpinosi kompanija „GPlus“, vertinama kaip viena įtakingiausių lobistinių įmonių Europoje. "Corporate Europe Observatory" duomenimis, ji iki šiol atstovauja ir Rusijai, ir koncernui „Gazprom“.

Beje, ataskaitoje minima, kad pastaruoju metu net patyrusioms ryšių su visuomene kompanijoms tampa vis sunkiau atstovauti Rusijos interesus. Viena vertus, taip yra dėl bendro prastėjančio Rusijos įvaizdžio Vakarų pasaulyje, kita vertus – dėl Kremliaus nelankstumo. Ataskaitoje cituojami buvusio „GPlus“ kompanijos specialisto Anguso Roxsburgho žodžiai: „Kremlius norėjo, kad mes tik padėtume paskleisti žinią, bet jos nepakeistume.“

Išvados

Kad ir ką sakytų Maskva, Europa jai yra svarbi. Todėl Kremlius ieško ir randa politikų, kurie galėtų būti jo interesų bei idėjų agentai ES. Tačiau daugiausia tai yra europinio politinio lauko marginalai arba grynieji pragmatikai, mat būtent su jais dabartiniam Rusijos režimui lengviau rasti bendrą kalbą. Tokios jėgos propaguoja panašias „vertybes“ – orientaciją į vadinamąją realpolitik, nepakantumą kitiems, jėgos kultą, be to, į vidinę ir užsienio politiką žiūri kaip į nuolatinę kovą, o ne kaip į galimybę bendradarbiauti.

Kremlius tikisi šių partijų pergalės, nes tai garantuotų jo paties pergalę naujame šaltajame kare. Kraštutinių jėgų triumfas reikštų ES, taip pat NATO – kaip organizacijos, paremtos solidarumo principu, - žlugimą, o realpolitik leistų ignoruoti mažesnių ir silpnesnių šalių balsą globaliuose politiniuose žaidimuose. Tada Rusija galėtų tartis su kiekviena reikšminga politine jėga didelėse Europos valstybėse atskirai ir formuoti sau palankią „naują pasaulinę tvarką“, jos įsivaizduojamą „daugiapolį pasaulį“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"