TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Putino sėkmės metodas – fasadas

2015 02 20 13:29
Vladimiras Putinas.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Gana kalbėti apie mistinę rusų sielą, kurios neįmanoma suprasti, teigia Vilniuje viešintis amerikiečių žurnalistas, dešimtmetį rengęs pranešimus iš Rusijos. Vladimiras Putinas nė kiek nesirūpina savo šalimi ir siekia savo naudos – Vakarai turėtų vieningai tam užkirsti kelią. 

Kaip ir prieš 25 metus Rusija amerikiečiams išlieka paslaptis. Lietuviai ją supranta kur kas geriau ir nieko keisto, kad būtent mūsų šalies vadovės balsas yra vienas pagrindinių, skatinančių Vakarus sustabdyti jos agresiją Ukrainoje. Šitaip kalbėjo amerikiečių žurnalistas Gregory Feiferis šį rytą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Į lietuvių kalbą išversta ir Vilniaus knygų mugėje pristatoma jo knyga „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ (leidykla „Tyto alba“). Joje autorius pateikia savo žvilgsnį į Rusijos visuomenę bei valstybės raidą, remdamasis patirtimi, sukaupta gyvenant šalyje, joje keliaujant, bendraujant su įvairiausių socialinių sluoksnių žmonėmis. G. Feiferis nesibodi subjektyvumo – jo tėvas apie Rusiją rašė Šaltojo karo metais, susidraugavo su rusais, vedė rusaitę. Tad žurnalistas nuo vaikystės augo, girdėdamas rusų kalbą, pagyras šios šalies literatūrai, baletui. Vėliau tai patvirtino ir asmeninė patirtis. Sankt Peterburgas – vienas gražiausių miestų pasaulyje, sako jis, o draugystės ryšiai su rusais – gilesni, prasmingesni nei su kitais, be to, jie pasižymi neformaliu bendravimo būdu, svetingumu.

Baigęs Harvardo universitetą G. Feiferis dešimtmetį dirbo korespondentu vakariečių radijo stotims Maskvoje. Dešimtmetį rengiamuose reportažuose jis nagrinėjo Vladimiro Putino valdymo laikotarpį, Rusijos naftos prekybos kapitalo įtaką vis labiau nacionalistinėmis vertybėmis besivadovaujančiai visuomenei, Kremliaus grįžimą prie šaltojo karo metodų santykiuose su Vakarais. Nemažo populiariumo sulaukė jo 2010 metais išleista knyga „Didysis žaidimas“ apie sovietų karą Afganistane. Šiuo metu G. Feiferis rašo tokiems prestižiniams leidiniams kaip „The New Republic“, „The Washington Post“, „World Policy Journal“.

Nepaisant išlaisvėjusios Rusijos visuomenės, kuri gali pažinti pasaulį keliaudama ar naudodamasi internetu, ir toliau remiamas autoritarinis šalies režimas bei lyderis, pradėjęs naująjį šaltąjį karą su Vakarais. Kyla klausimas, kodėl nepasimokyta iš karčios sovietinės patirties, pakenčiama korupcija, didžiulis atotrūkis tarp turtingų ir vargšų, neprotestuojama prieš Vladimirą Putiną, krintant rublio vertei ir t. t. Daugeliui vakariečių Rusija regisi chaotiška, mįslinga. Taip, tai kontrastų ir paradoksų šalis, teigia žurnalistas, tačiau pagrindinė klaida, siekiant ją suprasti – pritaikyti jai savo supratimą apie pasaulį. „Rusijos vertybės ir tikslai kitokie“, – teigia jis.

V. Putino metodas slėpti tiesą

G. Feiferis pasakojo apie pokalbį su jauna, protinga žurnaliste, rizikavusia savo karjera, kad aprašytų korupcijos skandalą viename Rusijos kaimų. Paklausta kaip jaučiasi dėl to, kad prezidentas apribojo jos teisę balsuoti už vietinę valdžią, kai tiesioginiai merų rinkimai buvo pakeisti Kremliui patogiais paskyrimais, ji pažvelgė į jį kaip į pamišėlį. Atsakė, jog rinkimai tėra įrankis turtingiems nusikaltėliams patekti į valdžią. Pasak amerikiečių žurnalisto, apie demokratiją šitaip atsiliepdavo nemažai jo kalbintų žmonių. Iš esmės Rusijos visuomenė – apolitiška, pasirengusi remti status quo, kol valdžia nesikiša į jų reikalus. Taip pat veikia ir baimė – šiandien negresia išvežimas į Sibirą, tačiau galima lengvai netekti darbo, draugų.

Gregory Feifer / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos.

Dažniausiai manoma, jog V. Putinas valdo pagal nerašytą susitarimą su žmonėmis – tebūna valdžioje tol, kol auga pragyvenimo lygis. Tačiau G. Feiferis nemano, kad tai gerai paaiškina dabartinę situaciją. Anot jo, V. Putinas valdo taip pat, kaip veikia visuomenė – korumpuotai. Kyšiai yra kasdienė rusų gyvenimo dalis, net ir pačiam žurnalistui yra tekę papirkti pareigūną, ten gyvenant. Jis pasakojo, jog vairuojant su kelių policija tenka susidurti kone kiekvieną dieną, o norint išlaikyti variuotojo teises – mokėti kyšį. Amerikiečio teigimu, to neįmanoma išvengti. V. Putino metodas – slėpti tai, kas iš tiesų vyksta: „Jis – regimybių meistras. Manau, kad atėjo į valdžią, prikeldamas šimtmečių senumo rusišką praktiką nuslėpti tai, kas vyksta, už aukštų Kremliaus sienų. Apgaudinėjimai ir fasadai“. Rusijos vadovai šitaip dažnai darydavę praeityje – nuo Jekaterinos Didžiosios iki sovietinių lyderių. Galima prisiminti ir Dmitrijaus Medvedevo prezidentavimo laikotarpį, kurio metu faktas, kad jis šoka pagal V. Putino dūdelę, buvo vieša paslaptis. „Jis puikus tradicinio rusiško ir sovietinio būdo, kaip tvarkyti reikalus, mokinys“, – teigia G. Feiferis.

Priešintis Vakarams – naudinga

Be to, V. Putinas priima sprendimus, kurie naudingi jam pačiam, o ne jo šaliai. Kai kurie teigia, jog Rusijos agresija Rytų Ukrainoje, Krymo okupaciją – natūralus šalies atsakas į NATO įtakos stiprėjimą Rytų Europoje. Tačiau pasak žurnalisto, šitaip teigiantieji mano, kad V. Putinas veikia dėl šalies labo, ir klysta. Juk karas Ukrainoje tikrai nėra naudingas rusams, nes nuo Vakarų sankcijų kenčia jų ekonomika. Kuo labiau kris rublio vertė, tuo labiau bus eskaluojamas karas Ukrainoje, išbandoma NATO gynyba Lietuvoje ir kitur, teigia žurnalistas, nes įtakos atstatymas buvusiose sovietinėse šalyje rodo Rusijos sugebėjimą pasipriešinti Vakarams.

V. Putinas ne tik žaidžia nostalgija sovietmečiui, bet ir populiarina seną idėją, kad rusų civilizacija – atskira, ypatinga ir tai labai palaikoma visuomenėje. Pasak žurnalisto, tam iliustruoti tinka pokštas, kad amerikiečiai myli savo šalį ir nekenčia visų, kurie jiems nepritaria, o rusai nebrangina savo šalies, tačiau negali pakęsti tų, kurie jiems pritaria. Šiandieninė situacija primena Šaltąjį karą. Metų metus V. Putinas smerkia JAV. Jis pabrėžia ginąs tradicines vertybes bei stačiatikių bažnyčią, priešindamas tai su „supuvusiais“ Vakarais.

„Derybos, kompromisai – silpnybės V. Putinui. Manau, ir Europos Sąjunga (ES) jam atrodo silpna“, – sako G. Feiferis, paklaustas apie karą Ukrainoje. Kol esama pasidalijimo tarp šalių dėl šio klausimo, V. Putinas ir toliau apgaudinės, tęs agresyvius veiksmus. Vienintelis kelias, pasak žurnalisto – susivienyti ir ginti. Tai sudėtinga, nes europiečių tikslas integruotis, atverti sienas, o ne kovoti, tačiau Rusijos prezidentas nori atkurti XIX a. įtakos sferas ir Vakarai nepakankamai įsisavina jo keliamą grėsmę. Žurnalistas pažymėjo, jog vakariečiai suklydo greitai grįždami prie normalių santykių su Rusija po karo Gruzijoje 2008-aisiais. Anot jo, Kremlius palaikė šį žingsnį savo pergalę.

Nepakaks nuversti V. Putino

Amerikiečio nuomone, V. Putino režimas ilguoju laikotarpiu neatlaikys, net ir nekreipiant dėmesio į krentančias naftos kainas, kurios sukėlė Rusijos rublio krizę, tačiau jo veiksmai Ukrainoje atneš neigiamų pasekmių artimiausiais metais, gal net dešimtmečiais. „Žinoma, aš nemanau, kad Rusijai lemta likti tokiai, kokia yra. Nepaisant ryškių tęstinumų rusų gyvenime, visuomenė nuolat keičiasi. Rusija atviresnė Vakarams nei buvo kada nors anksčiau dėl kelionių, interneto“, – teigia G. Feiferis. Tačiau taip pat priduria, kad atsivėrusios galimybės sužinoti apie pasaulį, nebūtinai keičia požiūrį į jį. Rusai linkę manyti, kad kitose šalyse reikalai tvarkomi taip pat, kaip pas juos. Pavyzdžiui, „The New York Times“ išspausdinus kritišką straipsnį apie Kremlių, rusai manys, kad jį užsakė Baltieji Rūmai.

Norint reformuoti šalį, nepakaks vien naujų lyderių, teigia G. Feiferis. Pasak jo, iš esmės turės pasikeisti valdžios ir visuomenės elgesys, kuris atrodo toks mistiškas žvelgiančiam iš šalies. O iki tol rusai nesiliaus stebinę idėjomis ir veikimo būdais, kurie smarkiai skiriasi nuo mūsiškių, ir nėra paprasti permanyti. „Visgi suprasti motyvų neužtenka, norint mesti iššūkį tokiai šaliai, reikia drąsos ir įsitikinimo“, – priduria amerikiečių žurnalistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"