TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Ušackas: "Svarbu būti įtakingiems"

2009 02 06 0:00
V.Ušacko teigimu, Lietuva neišnaudoja visų narystės ES teikiamų galimybių.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas vakar leidosi į ilgą vizitų Vokietijoje ir Prancūzijoje maratoną. Kelionės išvakarėse LŽ pasidomėjo, kokią poziciją Lietuva ketina užimti santykiuose su Rytais ir Vakarais.

- Tapęs ministru leidote suprasti, jog vykdysite pragmatiškesnę užsienio politiką. Ar jūsų pirmtakai visada sėkmingai pasirinkdavo prioritetus?

- Nenorėčiau kritikuoti savo pirmtakų. Manau, jie padarė viską, kas įmanoma, reiškiant Lietuvos interesus, ir pasiekė tai, ką galėjo pasiekti. Mano požiūris į Lietuvos užsienio politiką remiasi supratimu, kad esame globalaus pasaulio, kuriame pasireiškia vis didesnė savitarpio priklausomybė, dalis. Lietuva turėtų aiškiai apsibrėžti nacionalinius interesus, kurie išreikštų ir mūsų vertybes, ir mūsų pragmatinius interesus.

Stipri vertybinė dimensija - tai mūsų užsienio politikos braižas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, tačiau reikia pripažinti ir tai, kad gyvename tokioje geopolitinėje aplinkoje, kurioje turime įvertinti ir kitų šalių pasirinkimus. Siekdami išlaikyti gerus santykius su kaimynais, privalome vadovautis taip pat ir savo ekonominiais bei kitais pragmatiniais interesais.

- Kokius užsienio politikos prioritetus galėtumėte išskirti?

- Kalbant apie mūsų prioritetinius uždavinius reikia paminėti energetinį saugumą, ekonominę diplomatiją, Rytų politiką, konstruktyvius, dalykiškus santykius su Rusija.

Šiame kontekste mūsų politika Europos Sąjungos (ES) viduje atlieka didžiulį vaidmenį. Akcentuosime mūsų ryšius su didžiosiomis ES valstybėmis. ES branduolys, jos variklis yra Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Didesnis šių šalių domėjimasis Lietuva, mūsų abipusis supratimas yra pamatinė sąlyga tolesnei sėkmingai Lietuvos užsienio politikai. Mūsų šalis nėra didelė, tačiau mes esame daugelio tarptautinių organizacijų nariai. Mano siekis - kad Lietuva globaliame pasaulyje būtų įtakinga.

- Teigiate, jog gautume daugiau įtakos bendradarbiaudami su kitomis valstybėmis. O ar Lietuva turi pakankamai išteklių, kad galėtų atlikti garsųjį "regiono lyderės" vaidmenį?

- Manau, jog nereikėtų spekuliuoti kalbomis apie regiono lyderio vaidmenį, ypač dabar, kai iš Vilniaus oro uosto galima nuskristi tik į Rygą ar galbūt dar vieną kitą tašką. Vienas dalykas yra norėti, kitas - iš tiesų būti lyderiu. Siūlyčiau tokias kalbas kol kas atidėti į šoną ir pripažinti, kad gyvename realioje aplinkoje. Dėl geopolitinių ir geoekonominių aplinkybių mes iš tiesų esame centras tarp Rytų ir Vakarų. Turime vertingą galimybę daryti įtaką, dalytis patirtimi, reikšti savo interesus - tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose.

Šių interesų raiška - ne tik politinė, bet ir ekonominė. Man yra artimos konservatorių partijos, kuriai aš atstovauju, nuostatos. Asmeninės iniciatyvos, individualios laisvės ir rizikos principai leidžia pasireikšti Lietuvos verslo interesams. Aš pasisakau už laisvos prekybos principo diegimą. Laisva prekyba mums padėjo atsistoti ant kojų po Rusijos finansinės krizės ir ji mums padės vėl atgauti ekonominio augimo pagreitį. Labai vertinu bendravimą su Lietuvos verslo subjektais, kurie yra varomoji jėga - gamintojai ir eksportuotojai. Šioje srityje valstybė ir verslas turi veikti išvien - tam, kad gautume didesnį pelną bei sukurtume gerovę Lietuvos piliečiams.

- Artimiausiomis dienomis pradėsite intensyvią vizitų Vokietijoje ir Prancūzijoje seriją. Kita vertus, ką tik plačiai nuskambėjo Jūsų pareiškimas, jog atėjo tinkamas metas gerinti santykius su Rusija. Kuri iš šių dviejų užsienio politikos krypčių svarbesnė?

- Lietuvos nacionaliniai interesai - visų pirma saugumas ir piliečių gerovė. Mums svarbu užtikrinti saugią aplinką ir teritorinį vientisumą bei gerus ir produktyvius santykius su kaimynais. Gerovė pasiekiama per ES bendrąją rinką bei laisvosios prekybos erdvę, teikiamą narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).

Siekiant šių pamatinių tikslų, ypač svarbi tampa transatlantinė ašis. Turime puikius santykius su mūsų strategine partnere JAV. Antra vertus, mes iki šiol neišnaudojome galimybių, kurias mums suteikia didžiosios ES šalys. Todėl aš sieksiu pradėti strateginį dialogą su Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijomis. Bandysime ne tik juos geriau suprasti, bet ir pasidalyti su jais savo įžvalgomis įvairiais klausimais. Manome, jog vienas svarbiausių nenuveiktų darbų - narystės monetarinėje sąjungoje klausimas. Sieksime eurą įsivesti 2011-2012 metais, tačiau be Paryžiaus ir Berlyno paramos to nepasieksime.

Mūsų interesas taip pat yra aktyvi Rytų politika - pagalba šalims, tokioms kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova, kurios nori perimti mūsų patirtį, nori būti demokratinės laisvosios rinkos šalys ir priartėti prie ES. Tačiau be Berlyno ir Paryžiaus pritarimo mes to nepasieksime.

Mes taip pat norime konstruktyvių ir dalykiškų, vertybėmis grįstų santykių su Rusija. Mes norime, kad Rusija būtų nuspėjama šalis. Mūsų interesas - kad ji įstotų į Pasaulio prekybos organizaciją, laikytųsi laisvosios rinkos principų, nediskriminuotų mūsų gamintojų ir eksportuotojų. Taip pat ji turėtų laikytis Energetikos chartijos nuostatų. Šiems tikslams pasiekti mums reikalingas Paryžiaus, Berlyno, Londono, o taip pat ir JAV supratimas.

Nenoriu sakyti, kad visi keliai į Romą veda per Berlyną ir Paryžių, tačiau tai yra kelias, kurį mums reikia nutiesti, ir kurį mums reikia kaip galima geriau išnaudoti. Svarbu suvokti, jog ES sprendimų priėmimo procesas remiasi kompromiso kultūra - ne deklaracijų, bet sprendimų kultūra. Svarbu turėti principingą poziciją, tačiau dar svarbiau būti įtakingiems ir atlikti parengiamuosius darbus, plėsti bendrai mąstančių žmonių ratą - tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose.

- Užsiminėte apie energetines grėsmes. Ar galime tikėtis konkrečios Vokietijos ir kitų ES valstybių pagalbos, mums bandant įveikti energetinę izoliaciją?

- Vokietijos įnašas į ES biudžetą yra pats didžiausias, todėl jos nuomonė yra labai svarbi. Praėjusią savaitę Europos Komisija pasiūlė skirti 175 mln. eurų elektros kabeliui tarp Baltijos valstybių ir Švedijos nutiesti. Kol kas tai tik aukščiausios biurokratinės ES struktūros siūlymas, tai nėra politinis ES valstybių sprendimas.

Tiek Dalios Grybauskaitės, tiek ir energetikos komisaro Andrio Piebalgo teigimu, politinio pritarimo dar nėra. Kai kurios valstybės abejoja, nes jos turės skirti papildomų resursų, ar, kaip Vokietija, mūsų projektams paaukoti dalį praėjusiais metais nepanaudotų lėšų. Todėl Berlyno ir Paryžiaus, kaip ir kitų ES šalių, balsas mums yra labai svarbus.

Kita vertus, reikia pripažinti, jog kai kuriais klausimais mūsų nuomonės nesutampa. Esame susirūpinę dėl "Nord Stream" dujotiekio tiesimo. Visų pirma - dėl aplinkosauginių aspektų, dėl to, kaip šis projektas buvo paruoštas. Be to, šis projektas neišsprendžia mūsų energetinio saugumo problemų. Tačiau tai noriu spręsti ne isteriškai, o įtraukdamas kitas ES šalis į mūsų diskusijas, skatindamas jas geriau suprasti mūsų susirūpinimą.

Mums taip pat reikės didžiųjų ES valstybių paramos, kai norėsime diversifikuoti dujų tiekimo kelius. Šiuo metu džiaugiamės, kad JAV administracija finansuoja "EON-Energie" suskystintų dujų terminalo galimybių studiją. Tai tik dar kartą parodo strateginių partnerių susirūpinimą mūsų energetiniu saugumu.

- Jūs lankysitės ir Prancūzijoje, su kuria Lietuvos santykiai, ko gero, niekada nebuvo labai šilti. Praėjusiais metais Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy atšaukė numatytą vizitą į Vilnių. Ar galime tikėtis santykių atšilimo?

- Prancūzija yra svarbi Lietuvos partnerė. Be to, manau, kad istoriškai Prancūzijos ir Lietuvos santykiai yra labai šilti. Lietuvių bendruomenė Prancūzijoje pokariu suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės byloje.

Mano tikslas - dvišalius santykius pakylėti į aukštesnį kokybinį lygmenį. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija siūlo mums užmegzti strateginę partnerystę, stiprinti kultūrinius, ekonominius, politinius, energetinius, karinius ryšius. Vizito metu pradėsiu šiuo klausimu dialogą su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Bernard'u Kouchneru. Taip pat numatytas susitikimas su prezidento patarėju, mano geru bičiuliu Jeanu Davidu Levitte'u, kurį pažįstu nuo mūsų bendros diplomatinės tarnybos Vašingtone laikų. Susitiksiu ir su Europos reikalų ministru, kurį esu pakvietęs apsilankyti Lietuvoje. Manau, jog šie susitikimai atvers mums naujų galimybių.

Kas dėl prezidento Sarkozy vizito į Lietuvą, aš žinau, jog jis yra gavęs prezidento Valdo Adamkaus kvietimą, ir tikiuosi, kad šiuo kvietimu jis anksčiau ar vėliau pasinaudos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"