TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Žovtenka: Kremlius mėgina pasisavinti pergalę

2015 05 07 6:00
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka sveikina visus Antrojo pasaulinio karo veteranus, taip pat Lietuvoje, ir dėkoja jiems už drąsą bei didvyriškumą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ukraina Pergalės Europoje dieną šiemet švenčia gegužės 8-ąją, kartu su visomis antihitlerinės koalicijos tautomis, išskyrus, žinoma, Rusiją, kuri mėgina pergalę prieš nacizmą visam pasauliui pristatyti kaip jos vienos nuopelną.

Pasak Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Valerijaus Žovtenkos, Kremlius vėl bando perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, kaip tai darė sovietų laikais. Karas vėl vadinamas tik Didžiuoju tėvynės karu, vėl šlovinama „rusiško ginklo pergalė“, lyg prieš nacizmą būtų kovęsi vien rusai. Tačiau dabartinė propaganda ir netgi dešimtmečiai sovietų melo neištrynė iš ukrainiečių atminties istorinės tiesos. Šis karas prasidėjo ne 1941 metų birželį, kaip skelbia Rusija, ir tūkstančiams ukrainiečių, kaip ir lietuvių, jis nesibaigė 1945-ųjų gegužę. O pergalės, kurią iškovojo šimtai milijonų įvairių tautų žmonių, nepavyks pavogti ir užrakinti Raudonojoje aikštėje.

Perrašo istoriją

- Palyginti visai neseniai buvo sunku net įsivaizduoti, kad ukrainiečiai ir rusai kartu nebeminės Pergalės dienos.

- Gegužės 8-oji, Pergalės diena, yra ne kokios nors atskiros tautos – ukrainiečių ar rusų, o visų, kurie nugalėjo nacizmą Antrajame pasauliniame kare, šventė. Tai – visa Europa ir visos tautos, gyvenusios buvusioje Sovietų Sąjungoje. Todėl mes ir dabar, minėdami kapituliacijos akto pasirašymą gegužės 8 dieną, pirmiausia minime visus tuos, kurie paaukojo gyvybę šios pergalės labui.

Ukraina – viena labiausiai Antrajame pasauliniame kare nukentėjusių valstybių. Istorijos instituto vertinimu, žuvo nuo 8 iki 10 mln. ukrainiečių. 1945 metų balandžio 26 dieną, įvertinus Ukrainos indėlį į šį karą jai (nors tuo metu Ukraina įėjo į Sovietų Sąjungos sudėtį) buvo skirta vieta Jungtinėse Tautose.

Šiandien Rusija pati yra agresorė, sulaužiusi visus tarptautinius susitarimus, reguliavusius pokarinės Europos sanklodą. Visos žemyno valstybės laikėsi principo, kad niekas ir niekada daugiau nebekeis sienų, nenaudos jėgos sprendžiant ginčus. Tačiau Rusijos valdžia nuo 2008 metų keičia Europos žemėlapį. Ji pasisavino dalį Gruzijos, vėliau Krymą, dabar kariauja Donbase. Rusija, pradėjusi agresiją prieš Ukrainą, sulaužė tiek dvišales sutartis tarp mūsų valstybių, tiek ir savo tarptautinius įsipareigojimus. Kalbėti apie bendrą šventę būtų nesąmonė.

- Visos antihitlerinės koalicijos šalys, išskyrus Rusiją, švenčia pergalę gegužės 8 dieną. Dabartinės ukrainiečių kartos nuo mažens mokytos, kad Pergalės diena – gegužės 9-oji.

- Ukrainiečiai pradeda geriau suvokti savo istoriją. Ypač tai, kad mūsų šalies teritorijoje vyko ne tik kova su nacizmu, bet ir dviejų totalitarinių sistemų – nacistinės ir sovietinės - susidūrimas. Ukrainiečių žemėje vyko žiauriausi šių dviejų jėgų mūšiai. Ukrainos sukilėlių armija, kaip galėjo, gynė savo kraštą iš pradžių nuo nacių, o vėliau ir nuo bolševikų.

Mes nepamiršome fakto, kurį taip stengiasi nutylėti Rusija: karas prasidėjo 1939-ųjų rugsėjį, o ne 1941-ųjų birželį. Maskva nenori prisiminti Molotovo - Ribentropo pakto, dėl kurio Antrasis pasaulinis karas tapo įmanomas, agresijos prieš Lenkiją, Vakarų Ukrainos užgrobimo, masinių žudynių ir taikių žmonių trėmimo į Sibirą. Apie tai Rusija tyli.

Kremlius jau ne pirmą kartą mėgina perrašyti šio konflikto istoriją, pervadina jį Didžiuoju tėvynės karu, šlovina „rusiško ginklo pergalę prieš fašizmą“ ir sąmoningai pamiršta tai, kad pergalę pasiekė visos antihitlerinės koalicijos tautos, kovojusios ne su vokiečiais, o su nusikalstamu nacių režimu.

Todėl Ukrainos prezidento Petro Porošenkos sprendimu Pergalės prieš nacizmą Europoje dieną Ukraina švenčia gegužės 8-ąją, tuomet vyks minėjimo renginiai. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad veteranams, vyresnio amžiaus žmonėms įprasta Pergalės dieną švęsti 9-ąją, ši diena taip pat bus laisvadienis.

Antrojo pasaulinio karo veteranas šalia paminklo pergalei prieš nacizmą. /AFP/Scanpix nuotrauka

Pagerbs visus veteranus

- Kaip ir lietuviams, ukrainiečiams karas nesibaigė nei gegužės 8-ąją, nei 9-ąją – Vakarų Ukraina dar ilgai kovojo prieš sovietus.

- Vakarų Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje, žmonės dar ilgai kovėsi prieš sovietus, kurie naikino ir trėmė gyventojus. Dar anksčiau buvo holodomoras, kurio iki šiol nenori pripažinti Rusija. Karo išvakarėse buvo tremiami ištisi kaimai, kažkodėl pavadinti vokiškais.

Nors dešimtečiais buvo kalama sovietinė propaganda, žmonės nepamiršo, kas vyko iš tikrųjų, kaip Ukrainoje siautėjo NKVD. Po Oranžinės revoliucijos istoriniai faktai vėl iškelti į dienos šviesą. Ukrainiečiai ima geriau pažinti savo tautos istoriją. Žinoma, žmonės, kurie kariavo sovietų armijoje ir vėliau buvo metų metais auklėjami skleidžiant sovietinę „tiesą“, jau yra per seni, kad keistų savo požiūrį, niekas jų ir neverčia to daryti. O štai jaunoji karta jau imliai mokosi ilgai slėptos tikrosios istorijos.

- Ar Ukraina pagerbs visus šiame kare dalyvavusius veteranus, kovojusius skirtingose fronto pusėse? Rusiją šis klausimas labai erzina.

- Rusija gali manyti, ką tik nori. Gali toliau kurti savo mitus ir jais tikėti. Ukrainos visuomenėje prasideda, pavadinčiau, sąmonės apsivalymo procesas. Mes manome, kad visų Ukrainos gyventojų, kurie kovėsi už savo tėvynę, pasiaukojimas turi išlikti gyvas žmonių atmintyje. Nesvarbu, ar tėvynę jie suvokė tik kaip savo kaimą, ar kaip visą šalį, ar jie gynė šią žemę nuo nacių, ar nuo bolševikų grobikų, visų aukų atminimas turi likti gyvas žmonių sąmonėje, o karą išgyvenę herojai turi būti pagerbti, nepaisant to, ar kovojo Ukrainos sukilėlių armijos ar sovietų armijos gretose. Noriu pasveikinti visus Antrojo pasaulinio karo veteranus, taip pat ir Lietuvoje, su 70-osiomis pergalės prieš nacizmą metinėmis, padėkoti jiems už drąsą ir didvyriškumą. Linkiu sveikatos, ramybės ir ilgų gyvenimo metų.

Visada atsiras politinių jėgų, siekiančių supriešinti žmones. Visiškai nesvarbu, kokiu pagrindu: politiniu, ideologiniu, religiniu. Norime, kad Ukrainoje būtų pagerbti visi, kurie kovojo už savo šalį.

„Už mūsų ir jūsų laisvę!“

- Kaip vertinate tai, kad Lietuva - bene vienintelė ES šalis, nesiunčianti nė vieno atstovo į šventinius gegužės 9-osios renginius Maskvoje?

- Kiekviena šalis žino ir vertina savo istoriją. Todėl Lietuva yra laisva priimti tokį sprendimą, kuris kyla būtent iš to meto istorinių įvykių vertinimo. Šeštadienį Maskvoje niekas neatstovaus ne tik Lietuvai, bet ir Ukrainai bei Gruzijai. Lietuvos pozicija remti prieš Kremliaus agresiją kovojančią Ukrainą rodo, kad mūsų šalys supranta ne tik anuometinių, bet ir nūdienos istorinių įvykių reikšmę. Šiandien Ukrainos kovai puikiausiai tinka senas šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Kovojame už bendras europines vertybes, už mūsų bendrą ateitį.

Kaip iškilmes vertina kitos Europos ir pasaulio valstybės – jų reikalas ir teisė apsispręsti. Vis dėlto Rusija į iškilmes Maskvoje pakvietė 70-ies šalių vadovus, o atvykti sutiko mažiau nei pusė. O ir daugelis atvyksiančių atstovaus valstybėms, kurios nepriskiriamos prie demokratinių.

Rusija labai skausmingai reaguoja į tai, kad daugelis valstybių atsisako dalyvauti gegužės 9-osios iškilmėse, bet ši reakcija kyla dėl jos pačios kaltės. Dėl to, kokias vertybes pasitelkdama ji ugdo savo visuomenę, kaip mėgina nusavinti bendrą pergalę ir šlovinti „rusiško ginklo triumfą“, lyg niekas kitas nebūtų kovojęs. Šio mito ji negali atsisakyti, nes, jam griuvus, grius ir kiti, dar sovietų propagandos sukurti mitai.

Europos tradicija - karo metines pagerbti susitaikymo akcijomis, o Rusijoje ir toliau vyksta kariniai paradai, šlovinantys režimą ir jo karinę galią. Šių metų šventės išvakarėse atrodo, kad Kremliui vėl daug priimtiniau garbinti Staliną, kurio portretais nukabinėta visa šalis.

Rusija pasirinko šlovinti totalitarizmą. O tai – labai garsus pavojaus signalas pasauliui. Privalome vertinti istoriją remdamiesi tikrais faktais, o ne mitais. Lietuvai, kaip ir Ukrainai, sovietai „dovanojo“ labai tragišką istorinę patirtį, todėl Lietuva šiandien pasirinko tokią aiškią ir nedviprasmišką poziciją Rytų Ukrainos įvykių atžvilgiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"