TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Žovtenka: turime įtikinti Rusiją derėtis

2014 03 26 6:00
V.Žovtenka Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gyvename civilizuotų sprendimų amžiuje ir turime elgtis atitinkamai, tad, Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Valerijaus Žovtenkos teigimu, visi nesutarimai gali ir turi būti sprendžiami tik taikiai.

Pasak Ukrainos ambasadoriaus, Rusijos agresija Kryme ukrainiečiams sukėlė ne mažesnį šoką nei visam likusiam pasauliui. Bet kuriuo atveju Ukraina yra pasiryžusi visomis įmanomomis priemonėmis siekti taikaus konflikto sprendimo. Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka "Lietuvos žinioms" pabrėžė, kad tam turi susitelkti ir tarptautinė bendruomenė, nes svarbiausia jos užduotis dabar - ne tik sustabdyti Rusiją, bet ir užtikrinti, kad tai ateityje nepasikartotų niekur pasaulyje.

Ukrainiečiai nori būti europiečiai

- Situacija šiandien liūdna...

- Nesakyčiau liūdna. Pavadinčiau ją keliančia nerimą. Tačiau tai nieko nekeičia, gyvenimas nesustoja – mes toliau judėsime į Europą, stengsimės, kad kiek tik įmanoma greičiau Ukraina taptų visais atžvilgiais europietiška valstybe.

- Neseniai, kalbėdamas apie narystę NATO ir net Europos Sąjungoje (ES), Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas lyg ir leido suprasti, kad Ukraina jos nesieks. Gal baiminamasi neigiamos reakcijos šalies rytuose?

- Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad nei vakarinėje, nei rytinėje šalies dalyje nėra neigiamo požiūrio į ES. Ukrainoje atliekamos apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių pritaria ne tik narystei ES, bet ir suartėjimui su NATO. Agresija Kryme labai rimtai keičia visuomenės nuomonę. Kovo 21 dieną pasirašėme politinę asociacijos su ES sutarties dalį. Šis darbas bus tęsiamas po gegužės 25-osios rinkimų. Tai mums labai svarbus momentas. Premjeras A.Jaceniukas jį komentavo taip: „Tai – svarbus pirmasis žingsnis link to, kad Ukraina taptų visaverte ES nare.“

Esu sakęs ir anksčiau: mes nenorime persikraustyti į Europą, norime Ukrainoje sukurti šiuolaikinę europietišką visuomenę. Žmonės šį siekį palaiko.

- Eurokomisaras Stefanas Fuele yra užsiminęs, kad būtų galima paspartinti Ukrainos narystę ES. Ar tai įmanoma?

- Situacija nėra statiška: ne tik Ukraina juda ES link, Europa taip pat yra gyva, dinamiška ir besikeičianti. Gana sunku svarstyti, ar Ukraina 100 proc. atitinka ES narystės reikalavimus. O ar pačios ES šalys gali neginčijamai tvirtinti tą patį?

Pastarojo ES viršūnių susitikimo metu kalbėta apie tai, kad bus itin sparčiai sprendžiami tokie klausimai kaip finansinė parama Ukrainos reformų procesui. Taip pat aktyviai bus plėtojamas dialogas dėl energetinio bendradarbiavimo, tai aktualu ir Ukrainai, ir ES. Be to, sparčiau bus sprendžiamas vizų režimo liberalizavimo klausimas. Gyvename XXI amžiuje, kai viskas, visas mūsų gyvenimas juda labai dinamiškai.

Problemos neturi būti sprendžiamos ginklu

- Ar ES reakcija į Rusijos agresiją, jūsų nuomone, yra adekvati?

- Visiškai adekvati. Esame labai dėkingi Lietuvai už tai, kad ji tvirtai ir nuosekliai deklaruoja, jog Ukraina yra suvereni valstybė, ir remia jos teritorinį vientisumą. Tokios pat pozicijos laikosi ES, NATO ir didžiausių pasaulio valstybių lyderiai.

- Rusijos veiksmai primena 2008 metų Gruzijos karo scenarijų. Ar Krymas netaps dar vienu tokiu regionu, kaip, pavyzdžiui, Padniestrė?

- Kovo 21 dieną Aukščiausioji Rada priėmė rezoliuciją dėl kovos už Ukrainos laisvę, kurioje aiškiai pasakyta, kad Krymas buvo, yra ir bus Ukrainos dalis. Tai, kas vyksta dabar, yra laikina mūsų teritorijos okupacija, ji yra visiškai neteisėta, ir tarptautinė bendruomenė negali jos pripažinti.

Inicijavome neeilinį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdį, kurio metu, kovo 27 dieną, bus svarstomas Ukrainos klausimas ir bus ieškoma būdų, kaip sustabdyti agresiją, tam, kad pasaulyje ir šiuo atveju – Ukrainoje būtų vadovaujamasi įstatymo, o ne ginklo galios teise. Tikimės, kad spaudžiant visiškai mus palaikančiai tarptautinei bendruomenei Rusija, jei galima taip sakyti, atgaus blaivų protą ir prasidės derybų procesas. Jau susitarėme, kad į Ukrainą šią savaitę atvyks pirmoji Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misija.

- Rusija atsisakė įsileisti stebėtojus.

- Rusija atsisakė įleisti stebėtojus į Krymą, nes tai - neva Rusijos teritorija ir ten nėra ko stebėti. Nors niekas nesiruošia veikti jėga, visi remiasi tarptautine teise. Pagaliau dar XX amžiaus pabaigoje nusistovėjusi tarptautinio saugumo sistema numato, kad visi klausimai gali būti išspręsti taikiai.

- Kyla klausimas: jei Rusija žengė pirmą žingsnį, kodėl gi jai neiti toliau?

- Tai priklauso nuo to, kokį poveikį jai darys tarptautinė bendruomenė. Esu įsitikinęs, kad nė viena šalis, įskaitant Rusijos Federaciją, nenori atsidurti tarptautinėje izoliacijoje, o pirmieji to požymiai jau yra. Kol kas kalbama tik apie teisinį-politinį aspektą, kuris savaime yra nemalonus, bet dar yra ir ekonominis veiksnys, kurio poveikis privers pasijausti blogai.

Vis dėlto manau, kad sveikas protas privalo nugalėti emocijas ir turi prasidėti derybos, kad klausimus spręstume teisinėje plotmėje. Jei ši problema bus sprendžiama ginklais, gali atsirasti ir kitų, kurie sumanys savo siekius įgyvendinti tokiu pačiu būdu. Tada pasirodys, kad pasaulis yra labai trapus.

Todėl tarptautinė bendruomenė turi susivienyti. Ne prieš Rusiją, o tam, kad jokie nesutarimai nebūtų sprendžiami ginklu.

- O jei Rusija toliau ignoruos derybų siūlymus?

- Esu įsitikinęs, kad nėra problemos, kurios nebūtų galima išspręsti taikiai. Gyvename civilizuotų sprendimų amžiuje, Ukraina yra civilizuota šalis ir Rusija apie save taip mano. Ieškome problemos sprendimų.

JT sutiko sušaukti Generalinės Asamblėjos posėdį, o tai jau yra neeilinis sprendimas. Jau įvyko 8 Saugumo Tarybos posėdžiai, nors Rusija juose ir naudojasi veto teise. Kreipėmės į Kijeve viešėjusį JT generalini sekretorių Ban Ki Mooną ir siūlėme paskelbti Krymą demilitarizuota zona, kad iš jo būtų išvestos visos karinės pajėgos. Turime elgtis kaip civilizuoti žmonės. Juk būtų tik viena alternatyva – karas. O kam jis reikalingas?

Draugiškos tautos

- Sunku įsivaizduoti, ką Rusija laimėtų, jei prasidėtų karas. Galiausiai, o ką ji laimėjo užėmusi Krymą?

- Man sunku komentuoti Rusijos vadovybės veiksmus, bet, matyt, visuomenėje ir tarp politikų visada atsiranda žmonių, kurie jaučia nostalgiją „šlovingiems“ laikams, kadaise laimėtoms pergalėms. Aš, XXI amžiaus žmogus, negaliu pats sau atsakyti į klausimą, kokie gi buvo motyvai? Juk rusų gynimas – tik pretekstas.

- V.Putinas kalboje, sakytoje Krymo aneksijos sutarties pasirašymo proga, akcentavo žodžius „mano brangūs ukrainiečiai“ ir pan. Ukrainiečiai ir rusai – broliškos tautos?

- Ukrainiečiai ir rusai yra viena kitai draugiškos tautos, siejamos kultūros, mentaliteto ir kitų savybių. „Broliškos“ – sovietų laikais sugalvotas terminas. Tautų santykiai - be problemų. O politikų susikurtos problemos turi būti sprendžiamos civilizuotai, diplomatijos būdu.

Apklausos rodo, kad ukrainiečiai niekada nebuvo priešiškai nusiteikę rusų atžvilgiu. Rusijos veiksmai mus šokiravo taip pat, kaip ir tarptautinę bendruomenę. Tačiau gyvename realiame pasaulyje ir privalome ieškoti išeities iš susidariusios padėties. O ji tėra viena – įtikinti Rusiją sėsti prie derybų stalo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"