TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vadovų kautynės Briuselyje

2008 12 12 0:00
Vykstant viršūnių susitikimui, Europos Tarybos būstinę Briuselyje policija atitvėrė apsaugine tvora.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijai baigiant pirmininkauti Europos Sąjungai (ES), Briuselyje vyksta paskutinės Europos vadovų derybos. Nėra jokių ženklų, kad jos būtų greitos ir lengvos.

Prieš metus ES vadovai pasirašė Lisabonos sutartį, prieš dvejus - prisiėmė ambicingus įsipareigojimus dėl klimato kaitos sumažinimo, o maždaug prieš pusantrų metų išryškėjo pirmi dabartinės pasaulinės finansų krizės bruožai. Šie trys problemų paketai - svarbiausi Briuselyje susitinkančių ES vadovų derybų darbotvarkėje.

Lietuvos tikslai.

Europos vadovų taryboje Lietuvai atstovauja prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Andrius Kubilius. Abu jie akcentuoja Lietuvai svarbiausius energetikos ir ekonomikos atgaivinimo klausimus.

V.Adamkus ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvai svarbu, jog būtų patvirtintas ekonomikos atgaivinimo planas, numatantis ES biudžete papildomai sukaupti 5 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros plėtrai. Šie pinigai būtų panaudoti ir strateginiams Lietuvos projektams - elektros jungtims tarp Lietuvos ir Švedijos bei Lietuvos ir Lenkijos finansuoti. Ne mažiau svarbu, kad Europos vadovų tarybos išvadose būtų užfiksuota ES parama Baltijos jungčių planui.

A.Kubilius siekia atkreipti kitų ES narių dėmesį į išskirtines Lietuvos aplinkybes, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu 2009 metais ir dėl jo išaugsiančiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Lietuva nori specialaus kompensacinio mechanizmo, kuris leistų sušvelninti galimas ekonomines ir socialines problemas, ir prašo nuo 2013 metų suteikti papildomų 5 mln. tonų anglies dvideginio apyvartinių taršos leidimų.

ES yra įsipareigojusi iki 2020 metų 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, 20 proc. padidinti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą ir 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Nesutarimų daug

ES narės nesutaria dėl ekonomikos atgaivinimo priemonių. Briuselis siūlo ES investuoti 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto ekonomikai, kurios 2009 metais laukia gili recesija, paskatinti. Šiam planui praėjusią savaitę iš esmės pritarė ES finansų ministrai, tačiau Vokietija ir kelios kitos narės nenori pažadėti papildomų finansinių injekcijų.

Dar vienas visai ES keblus klausimas - airių rinkėjų sužlugdytas Lisabonos sutarties ratifikavimas. Į Briuselį atvykęs Airijos premjeras Brianas Cowenas pateikė Dublino analizę, kodėl airiai atmetė ES reformų sutartį. Airija jau užsitikrino nemažą Paryžiaus ir kai kurių kitų sostinių paramą siekdama gauti garantijų kai kuriais jai rūpimais klausimais. Dėl Airijos turėtų būti priimta atskira deklaracija.

Antausis Angelai

Prieš vadovų susitikimą Briuselyje Londone įvyko "mažasis samitas", kuriame dalyvavo britų premjeras Gordonas Brownas, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Tačiau į jį nebuvo pakviesta Vokietijos kanclerė. Toks Angelos Merkel ignoravimas sulaukė didžiulio atgarsio - buvo teigiama, kad tai tas pats, kaip į mokinių susirinkimą nepakviesti klasės pirmūno. Ekspertai jau ėmė pranašauti ES prasidedantį skilimą.

"Europos politikos sunkiasvoriai bailiai susirinko be A.Merkel, kad aptartų, kaip ištraukti kontinentą iš recesijos liūno", - padarė išvadą Europos spauda. Britų vyriausybė puolė raminti visuomenę, kad G.Brownas ir N.Sarkozy susirinko pasitarti prieš Europos vadovų tarybos susitikimą Briuselyje, o J.M.Barroso buvo atvykęs į kažkokią ekonomikos konferenciją.

Visi Londone susitikę politikai neigia, kad jie ignoravo A.Merkel, aiškindami, jog jų ir Vokietijos kanclerės pozicijos sutampa, o J.M.Barroso dar pridūrė, kad Europa negali imtis veiksmų nedalyvaujant Vokietijai. Tačiau, kaip rašo "Der Spiegel", N.Sarkozy ir J.M.Barroso turėjo suprasti, kad toks susitikimas - tai antausis A.Merkel, nes N.Sarkozy ne kartą yra pareiškęs, jog krizės sąlygomis Prancūzija veikia, o Vokietija vis svarsto.

Iš tiesų, kai britų ir prancūzų projektai, skelbiantys, kad gelbstint ūkį bus mažinami mokesčiai, užėmė pirmus laikraščių puslapius, A.Merkel su savo finansų ministru vis dar svarstė, ką reikėtų daryti. Tačiau vokiečiai pabrėžia, kad jų kanclerė neketina sekti nei G.Browno, nei N.Sarkozy pavyzdžiu, nes ir patiems britams kelia abejonių jų premjero siūlymas mažinti pridėtinės vertės mokestį, o Prancūzijos prezidento programa apskritai tėra tik buhalterinių dokumentų sankaupa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"