TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vadovų Taryba Rusijos smarkiai nebaus

2008 09 02 0:00
Prancūzijos prezidentui N.Sarkozy teko sunkus tarpininko vaidmuo. Iki šiol abejojama jo ryžtu atsispirti Rusijos energetiniam spaudimui.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) vadovai susirinko į neeilinį viršūnių susitikimą - pirmąjį tokio pobūdžio renginį nuo 2003 metų vasario, kai Europos galingieji rinkosi aptarti būsimos karinės invazijos į Iraką. Šį kartą, vienašališkų Rusijos veiksmų Pietų Kaukaze akivaizdoje, vienybės buvo matyti dar mažiau, o nerimo dėl ES bejėgiškumo - daugiau.

Prieš ES valstybių vadovus pastaruoju metu buvo iškilęs esminis ir labai nemalonus klausimas, kaip Bendrija turėtų toliau planuoti savo santykius su agresyvesnės užsienio politikos keliu pasukusia Rusija.

"Svarstomas Rusijos atsidavimas supratimo ir bendradarbiavimo santykiams su likusia Europos dalimi", - oficialiame kvietime ES valstybių ir vyriausybių vadovams nurodė Prancūzijos lyderis Nicolas Sarkozy.

Uždavinys - ne iš lengvųjų, ypač įvertinus pastarojo meto ES nesėkmes, ieškant bendro sutarimo Rusijos klausimu. Kaip kad dažniausiai būna, kai diskusijose paliečiama Rusijos tema, ES valstybių vadovai Rusijos ir Gruzijos konflikto akivaizdoje susidūrė su itin dideliais nuomonių skirtumais.

Pastarąjį kartą ES vadovams skirti sankcijas Maskvai pavyko 1994 metais, kai dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų invazijos į Čečėniją buvo sustabdyta susitarimo dėl dvišalės partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo procedūra. Tiesa, santykinai neilgam - ši sutartis įsigaliojo 1997 metais.

Griežtoji pozicija

Daugelis rytinių Bendrijos valstybių narių, tokių kaip Lietuva, Lenkija ir Estija, o taip pat - Didžioji Britanija, Švedija ir Suomija, prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą nuosekliai spaudė laikytis griežtesnės pozicijos. Britų ministras pirmininkas Gordonas Brownas, susiduriantis su stiprėjančia opozicija šalies viduje, sekmadienį griežtame straipsnyje bandė pademonstruoti savo ryžtą, ragindamas iš pagrindų persvarstyti ES santykius su Rusija bei apginti esamas ir potencialias būsimas Rusijos agresijos aukas. Tuo tarpu Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas viešai užsiminė apie galimybę, jog ši Šiaurės Europos valstybė ateityje galėtų atsisakyti savo tradicinio neutralumo - Šaltojo karo laikų palikimo - ir tapti NATO nare.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos karinė intervencija Gruzijoje gali paspartinti pastarosios integraciją į Europą. Pasak Švedijos diplomatijos vadovo, ES priklausančios 27 šalys šiuo metu svarsto, ar su Gruzija būtų galima pasirašyti laisvosios prekybos sutartį ir liberalizuoti vizų režimą šios šalies piliečiams.

"Taip pat kalbame apie ES misijos pasiuntimą į Gruziją", - pridūrė C.Bildtas, išsakęs nemažai kritikos "imperialistinei" Rusijos politikai Gruzijos atžvilgiu. Švedų ministro teigimu, Rusija yra labiau priklausoma nuo tvirtos Europos valiutos negu Europa yra priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių.

Nuosaikieji ar paklusnieji?

Visgi didelė ir labai svarbi "senosios Europos" dalis, visų pirma, - Prancūzija, Vokietija ir Italija, siekia ir toliau laikytis atsargesnės politikos, kad nepakenktų savo ekonominiams santykiams su Rusija. Viršūnių susitikimo išvakarėse Prancūzija iš esmės atmetė sankcijų Rusijai galimybę, todėl buvo kalbama beveik vien tik apie laikiną ES ir Rusijos strateginės partnerystės įšaldymą. Prancūzijos premjeras Francois Fillonas pabrėžė, kad ES Tarybos posėdžio darbotvarkėje žodis "sankcijos" apskritai nėra minimas, vien tik "dialogas".

"Yra dvi galimybės. Norima bet kokia kaina atnaujinti šaltąjį karą, kaltinant Rusiją, izoliuojant ją... Tai ne tas kelias, kurį pasirinko Prancūzija. Tai ne tas kelias, kurį pasirinko Europa", - sakė F.Fillonas.

N.Sarkozy prieš ES Tarybos posėdį žadėjo dar kartą vykti į Maskvą ir Tbilisį spręsti Gruzijos krizės. Tai esą buvęs vienas iš galimų alternatyvių veikimo būdų, kuriuos jis siūlė ES valstybių vadovams. Vykti į Gruzijos ir Rusijos sostines taip pat žadėjo Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini. Pasak ministro, jo tikslas - paprašyti Rusijos gerbti ugnies nutraukimo susitarimus ir pasakyti Gruzijos valdžiai, kad ši neturėtų tikėtis, kad konfliktas su Rusija atvers jai kelią greičiau įstoti į ES. F.Frattini taip pat pabrėžė, kad Rusija iš tiesų yra strateginė ES partnerė, o ne priešiška šalis.

Rusijos ramybė

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prieš ES viršūnių suvažiavimą laikėsi griežtos pozicijos ir perspėjo, kad bet kokios sankcijos, dėl kurių sutartų ES valstybės narės, galiausiai atsisuktų prieš jas pačias. Rusijos vadovas pareiškė, kad sprendimas pripažinti atskilusių Gruzijos regionų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę nebus atšauktas, kad ir kaip jį kritikuotų Vakarai.

Apskritai Rusijos pareigūnai prieš susitikimą demonstravo tvirtą įsitikinimą, kad jų turimų svertų turėtų užtekti, kad sutramdytų Vakarų Europos norą maištauti, o jau tada esą nurimtų ir mažiau įtakinga "naujoji Europa".

"ES nėra pajėgi iš kur nors išmesti Rusiją", - naujienų agentūrai "Reuters" teigė Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė viltį, kad ES viršūnių susitikimo metu "bus pasirinkta vadovaujantis kertiniais Europos interesais".

"Europos Sąjungos viršūnių susitikimas turi daug ką išaiškinti", - teigė S.Lavrovas, pirmadienį skaitęs tradicinę rugsėjo 1-osios paskaitą Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto studentams. Jis taip pat tvirtino, jog niekas nesugebės sugadinti gerų Rusijos santykių su Vokietija, kurie esą po Antrojo pasaulinio karo buvo naujosios Europos kūrimo pagrindas.

Tbilisis keičia kursą

Gruzijos pareigūnai savo ruožtu nusprendė kiek pakeisti savo ankstesnę poziciją, kad Rusija turėtų susilaukti realių tarptautinės bendruomenės sankcijų.

"Mums Europos sankcijos Rusijai nėra prioritetas", - Stambule sakė Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili.

Tikėtina, jog Gruzijos pareigūnus švelninti savo poziciją privertė supratimas, kad ES viršūnių susitikimas šiuo metu nėra pajėgus priimti ryžtingesnių sprendimų santykių su Rusija srityje.

Šiaip ar taip, tris valandas trukęs viršūnių susitikimas Briuselyje žadėjo kiek didesnę paramą Gruzijai, kur konfliktas prasidėjo rugpjūčio 8 dieną, gruzinų armijai pradėjus puolimą Pietų Osetijos kontrolei susigrąžinti. Rusija tąkart surengė atsakomąjį puolimą, trukusį penkias dienas, ir iki šiol neišvedė visų savo karių iš Gruzijos teritorijos.

Tikėjosi aiškių signalų

Lietuva viršūnių susitikimo išvakarėse taip pat siekė išlikti svarbia veikėja. Šalies prezidentas Valdas Adamkus telefonu kalbėjo su N.Sarkozy bei Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu.

Lietuvos ir Prancūzijos vadovai sutarė, jog labai svarbu, kad ES pareikštų vieningą poziciją dėl visokeriopos pagalbos Gruzijai ir paragintų Rusiją laikytis anksčiau Maskvoje patvirtinto šešių punktų plano, leidžiančio stabilizuoti padėtį regione.

Išplatintame pranešime spaudai V.Adamkus pažymėjo, kad Rusija turi laikytis tarptautinės teisės principų ir nepažeisti Gruzijos teritorinio vientisumo. Valstybės vadovo teigimu, Pietų Osetijos ir Abchazijos pripažinimas tarptautinės teisės požiūriu yra neteisėtas.

Prieš artėjantį svarbiausią šių metų Europos Vadovų Tarybos posėdį užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas tvirtino, kad reikia galvoti ne kaip nubausti Rusiją, o kaip sustiprinti Europos Sąjungą ir Lietuvą. Pasak jo, Rusija turi gauti aiškius signalus iš ES, kad tokių problemų sprendimas jėga neatneša laukiamų rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"