TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vaikų žinutės draskė širdį tėvams

2014 04 18 6:00
Paskutinėmis akimirkomis iš vandens kyšojo tik nedidelė pirmagalio dalis, o laive tikriausiai liko įkalinti šimtai žmonių. AFP/Scanpix nuotraukos

Apie baimę, meilę ir neviltį bylojo žinutės, kurias moksleiviai pasiuntė iš skęstančio kelto savo artimiesiems. Tragedija pribloškė visą šalį, o gelbėtojai toliau tęsė paieškas jūroje prie Pietų Korėjos pietinių krantų.

Oficialiai buvo patvirtinta devynių žmonių žūtis, tačiau vis didėjo nuogąstavimai dėl iki šiol nerastų 287 žmonių, kurie dingo, kai daugiadenis laivas netikėtai pasviro, apvirto, o galiausiai nuskendo maždaug už 20 km nuo kranto. Laive buvo 475 žmonės, tarp jų – 375 vidurinės mokyklos moksleiviai, plaukiantys kartu su mokytojais iš Inčono uosto į populiarią kurortinę Čendžu salą.

Karinių jūrų pajėgų ir pakrančių sargybos laivai prožektoriais ir signalinėmis raketomis stengėsi apšviesti paieškų teritoriją, gelbėjimo operacijai vykstant visą naktį. Tačiau dėl stiprios srovės ir prasto matomumo narams buvo sunku dirbti tikintis rasti nuskendusio laivo korpuse susidariusiose oro kišenėse dar gyvų žmonių. „Kalbant atvirai, manau, kad galimybė rasti daugiau gyvų žmonių artima nuliui“, – sakė vienas pakrančių sargybos pareigūnas. Pakrančių sargyba nurodė, kad buvo išgelbėti 179 žmonės, o šis skaičius menkai tepasikeitė nuo ankstesnio vakaro.

Paskutiniai žodžiai tėvams

"Siunčiu tau tuo atveju, jei nebeturėsiu progos dar kartą pasakyti: mama, aš tave myliu", - parašė moksleivis Shin Young Jinas. Ši jo žinutė apskriejo visą Pietų Korėjos žiniasklaidą. "Aš irgi tave myliu", - atrašė jam mama. Kitaip, nei daugeliui kitų, jiems abiem viskas baigėsi laimingai - Shin Young Jinas buvo vienas iš 179 spėjusių išsigelbėti prieš keltui panyrant po vandeniu.

Kitas 16 metų moksleivis Kim Woong Ki nusiuntė desperatišką žinutę broliui: "Mano kajutė pasvirusi 45 laipsnių kampu. Mobilusis blogai veikia." Brolis jį padrąsino, kad pagalba ateina: "Nepanikuok, daryk tai, kas liepiama. Viskas bus gerai." Tolesnių ryšių su šiuo moksleiviu nebebuvo. Jis yra dingusiųjų sąraše.

Šis moksleivio brolio patarimas, regis, sutapo su įgulos veiksmais - laivui pasvirus keleiviams buvo liepta likti savo vietose. Jų artimieji sako, kad tai buvo pražūtinga, nes žmonės liko įkalinti laive, kai šis apvirto ir nebeliko jokio išėjimo. Šį scenarijų patvirtina 18 metų Shin žinutė: "Tėti, nesijaudink. Aš su gelbėjimosi liemene ir kitomis mergaitėmis. Mes laive, koridoriuje." Siaubingo nerimo apimtas tėvas atrašė dukrai, kad kuo greičiau mėgintų išsigauti lauk, bet buvo jau per vėlu. "Tėti, aš negaliu. Laivas per daug pasviręs. Koridoriuje susigrūdę labai daug žmonių", - atsakė Shin tėvui. Tai buvo jos paskutinė žinutė.

Ši tragedija apstulbino šalį, kurioje dėl sparčios modernizacijos tokios didelio masto katastrofos jau buvo laikomos praeities dalyku. Jeigu bus patvirtinta, kad visi dingusieji yra žuvę, ši katastrofa būtų viena didžiausių, įvykusių Pietų Korėjoje taikos metu. Ji tampa dar skaudesnė dėl didelio vaikų skaičiaus.

Prezidentė Park Geun Hye sakė esanti sukrėsta šio tragiško incidento. „Prašau neprarasti vilties iki paskutinės akimirkos“, – kalbėjo ji Seule įsikūrusiame nacionaliniame krizių valdymo centre.

Priežastis nežinoma

Gelbėtojai turėjo labai mažai galimybių įsigauti į panirusio laivo vidų, kur oro kišenėse dar galėjo būti gyvųjų.

Kol kas neaišku, kodėl nuskendo 6825 tonų talpos keltas „Sewol“. Daugelis keleivių pasakojo girdėję garsų trenksmą ir pajutę, kaip laivas drebėdamas staiga sustojo, todėl būtų galima manyti, jog keltas užplaukė ant povandeninio rifo arba atsitrenkė į kokį nors pasinėrusį objektą. Tačiau laivo kapitonas Lee Joon Seokas, kuris buvo tarp išgelbėtųjų, per apklausą teigė tyrėjams, kad keltas neužplaukė ant rifo.

„Jis neatsitrenkė į jokias uolas, – sakė 60 metų kapitonas. - Laivas nuskendo staiga. Aš nežinau aiškios priežasties.“

Šimtai keltų kasdien plaukioja tarp Pietų Korėjos žemyninės dalies ir daugybės šios šalies salų, tačiau nelaimių nutinka gana retai. Viena didžiausių avarijų įvyko 1993-iųjų spalį, kai vienam keltui apvirtus netoli vakarinių krantų žuvo beveik 300 žmonių.

Jeigu išsipildys nuogąstavimai dėl tikėtino „Sewol“ katastrofos aukų skaičiaus, šis incidentas gali būti daugiausia žmonių gyvybių pareikalavusi avarija nuo vieno prekybos centro griūties Seule 1995 metais, kai žuvo per 500 žmonių.

Nebuvo galimybės ištrūkti

Sielvartaujant dėl katastrofos apėmė ir įtūžis, kai padaugėjo įrodymų, jog daugeliui keleivių nebuvo užtikrinta galimybė palikti skęstantį laivą. Daugelis incidento liudininkų pabrėžė, kad keleiviams ne kartą buvo liepta likti savo vietose arba kajutėse, kai keltą ištiko avarija. Paklususieji vėliau suvokė, kad galimybės ištrūkti iš laivo labai pablogėjo, kai laivas staigiai pasviro ant kairiojo borto, todėl kilo visuotinė panika.

Kim Sung Mookas, vienas iš išgelbėtų keleivių, pasakojo mėginęs išgelbėti apie 30 vidurinės mokyklos moksleivių, neįstengiančių ištrūkti iš didelės atviros salės laivo ketvirtajame denyje. „Net negalėjau patekti į koridorių, nes viskas buvo smarkiai pasvirę, – aiškino jis. – Laivas grimzdo, o jie neturėjo į ką įsikibti rankomis. Jie negalėjo ropoti grindimis, nes pasvirimo kampas buvo per didelis.“

Nuleidęs gaisrinę žarną, Kim Sung Mookas sugebėjo ištraukti kelis moksleivius, bet "jų buvo tiek daug... negalėjau visiems padėti“.

Vienas išgelbėtas moksleivis pasakojo, jog keltui pradėjus svirti dauguma keleivių liko savo vietose ir laukė 30–40 minučių paklusdami nurodymams, kuriuos skelbė įgulos nariai ir vidinė ryšio sistema. „Pranešimas buvo nuolat kartojamas: „Likite savo vietose. Niekur neikite“, – sakė išsigelbėjęs Huh Young Ki. - Klausėme savęs: ar neturėtume eiti, ar neturėtume mėginti ištrūkti į lauką? Tačiau buvo paskelbta, kad po dešimties minučių bus suteikta pagalba.“

Pietų Korėjos mokyklose laikomasi griežtos drausmės, o vyresniųjų nurodymų retai kada nepaisoma, todėl daugelis apžvalgininkų daro išvadą, kad dauguma moksleivių, daugiausia 16–17 metų paaugliai, tikriausiai besąlygiškai vykdė visus oficialius paliepimus. „Jeigu tik mums būtų anksčiau pasakę eiti į lauką, daugiau mūsiškių būtų galėję iššokti į jūrą, – sakė viena moksleivė, sugebėjusi ištrūkti iš laivo. - Tačiau dauguma žmonių liko savo vietose – kaip jiems buvo liepta.“

Reuters, AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"