TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vaistininko mįslė

2011 09 23 0:00
Kokakolos išradėjas J.Pembertonas.

Daugiau nei prieš 100 metų kokakola buvo vaistas nervams stiprinti. Vėliau ji kaip gėrimas plačiai paplito po pasaulį. Kokakolą mėgo bitlai, net Fidelis Castro neatsispyrė didžiausio priešo pagaminto gėrimo pagundai.

Pagaliau atskleisto gaiviojo gėrimo recepto sudėtinės dalys yra tokios: kokos ekstraktas, cukrus, vanduo, žaliųjų citrinų sultys, vanilė. Atskleisti ir 7 anksčiau nežinomi komponentai: alkoholis, apelsinų aliejus, kalendrų aliejus, citrinų aliejus, muskato riešutų aliejus, karčiųjų apelsinų žiedlapių aliejus, cinamono aliejus. Prieš 125 metus - 1886-aisiais - vaistininkas Johnas Pembertonas pagal šį receptą pagamino šerbetą, kuris buvo pavadintas kokakola. Tačiau daugiau kaip 100 metų šio gėrimo sudėtinių dalių niekas nežinojo. Kai šių metų vasario viduryje radijo laidos "Šis amerikietiškas gyvenimas" ("This American Life") vedėjas Ira Grassas perskaitė šių lengvai prieinamų produktų sąrašą ir vėliau savo klausytojams paaiškino, kad tai šerbeto, pavadinto kokakola, receptas, iškart kilo didžiulė audra, o radijo interneto puslapis sugriuvo, neišlaikęs naujienų ištroškusių lankytojų antplūdžio.

Populiariausio pasaulyje gaiviojo gėrimo sudedamosios dalys ir jų mišinio santykis buvo laikomi labiausiai nervus kirbinančia šių laikų mįsle. Patikimai užrakintą kokakolos formulę ją gaminanti bendrovė saugojo savo būstinės Atlantoje banko seife, kurio raktą, pasak legendos, turėjo tik du koncerno darbuotojai. Jiems nebuvo leidžiama kartu skristi lėktuvu, kad lėktuvui nukritus receptas nebūtų prarastas amžiams.

Šis paslaptingumas tapo verslo sėkmės garantu. Kiekvieną dieną koncernas "Coca-Cola" daugiau nei 200 šalių pagamina apie 1,6 mlrd. butelių, skardinių ar stiklainių patraukliai burbuliuojančio gėrimo. Už jo pavadinimą, kurį, beje, sugalvojo Harvardo universiteto mokslininkai, pasaulyje geriau žinomas tik angliškasis žodelis "O'kay".

Tokio pat ar panašaus skonio gėrimą bandė sumaišyti daug kas. Bet nė vieno jų koncernas "Coca-Cola" nelaikė rimtu varžovu, galinčiu pasikėsinti į garsiojo gėrimo autoriaus teises, - net "Pepsi-Colos", sėkmingai užkariavusios dalį pasaulinės rinkos. Nė vienas mėgdžiotojas nebuvo paduotas į teismą, nes recepto unikalumas nebuvo pažeistas. Koncernas atsisakė patentuoti savo mikstūrą, nes Jungtinėse Valstijose patentų galiojimo terminas baigiasi po 20 metų ir norint jį pratęsti privalu paskelbti receptūrą.

Pagrindinės kokakolos sudedamosios dalys buvo įspėtos seniai, nes tai nebuvo sunku - kokos ekstraktas, cukrus, vanduo, žaliųjų citrinų sultys, vanilė. Trūko vadinamųjų "7 x" dalių. Radijo laidų vedėjas I.Grassas tvirtina: "Visas receptas 30 metų gulėjo visiems prieš akis." Jis pats tą receptą aptiko vienoje nuotraukoje, dar 1979 metais puošusioje žurnalisto Charleso Salterio straipsnį. Tai buvo nufotografuota atversta užrašų knygelė, kurią Ch.Salteris gavo iš savo žvejybos draugo, vaistininko Everetto Bealo, o joje - išrašytas gėrimo receptas. Ch.Salteris pasakoja: "Everettas pasakė, kad knygelė galėtų mane sudominti. Ją pervertęs, pamaniau: "Šventoji žuvele, tai bent bus geras vedamasis!" E.Bealo našlė Judy prisiminė, kad jos vyrui knygelę odiniais viršeliais buvo atidavęs kitas vaistininkas - ji virto tarsi pereinamąja Džordžijos valstijos vaistininkų taure. "Kokakolos išradėjas J.Pembertonas kadaise ją atidavė vyrui Evanso pavarde, kuris perdavė ją tokiam Mitchellui, o šio našlė buvo mano vyro draugė", - pasakojo J.Beal.

Gavęs knygelę, Ch.Salteris nufotografavo receptą ir nužygiavo tiesiai į koncerno "Coca-Cola" būstinę. Bet iš ten buvo draugiškai išprašytas lauk. Jam buvo pareikšta, kad tikrasis griežtai saugomas receptas laikomas seife. Ch.Salteris vis vien parašė savo vedamąjį, tik, deja, niekas į jį neatkreipė dėmesio, o vėliau ir jis pats apie tai pamiršo. Šį savo straipsnį žurnalistas prisiminė visai neseniai - "juk šiais laikais žinių perdavimo greitis stebėtinai pasikeitė".

Per kelias sekundes I.Grasso perskaitytas receptas pasklido internete, jis sudomino kone visus televizijos kanalus - pradedant arabiškuoju "Al Jazeera" ir baigiant CNN. I.Grassas negalėjo atsistebėti: "Mes skelbiame tiek daug rimtų žinių, o visuotinio dėmesio sulaukia pranešimas apie gaivųjį gėrimą."

Kilusiu ažiotažu neatsistebi ir Markas Pendergastas, 1993 metais parašęs "Nepatvirtintą kompanijos "Coca-Cola" istoriją" ir joje įdėjęs kompanijos archyvuose aptiktą receptą. "Manau, kad mano paskelbtoji ir naujoji formulės tikros, jos labai panašios. Tačiau jos abi skiriasi nuo recepto, pagal kurį šiuo metu gaminama kokakola. Mat metams bėgant jis buvo gerokai pakeistas, kitaip nebūtų išpopuliarėjęs visame pasaulyje", - sako M.Pendergastas ir kaip pavyzdį pamini skirtumą: nuo 9 dešimtmečio į gėrimą vietoj cukrašvendrių cukraus dedama kukurūzų sirupo. 1985 metais koncernas išdrįso pateikti rinkai kiek pakeistą "Naują koką" ("New Coke") ir patyrė fiasko. Kokakolos mėgėjai reikalavo senojo gėrimo, kuris jiems jau tapęs narkotiku. Koncernas pasidavė ir sugrįžo prie senojo recepto.

M.Pendergastas nurodo ir dar vieną skirtumą: vietoj citrinų rūgšties į kokakolą dedama fosforo rūgšties, kuri ir sukelia visų skeptikų pamėgtą poveikį - į gėrimą įmestos matinės monetos pradeda blizgėti. Tačiau, priešingai paplitusiai nuomonei, mėsa kokakoloje netirpsta.

M.Pendergastas mano, kad senojoje užrašų knygelėje suraitytas receptas tėra J.Pembertono išrasto gėrimo modifikacija. Pilietinio karo veteranas savo šerbetą vadino "Prancūziško vyno koka", nes jame buvo alkoholio ir žiupsnelis kokaino, o tokia mikstūra buvo skiriama nervams gydyti. Prohibicijos laikais J.Pembertonas alkoholio atsisakė. Kadangi dėl to gėrimas tapo kartus, jis negailėdamas pridėjo cukraus. Kiek vėliau išradėjas išbraukė iš recepto ir kokainą.

Radijo laidų vedėjas I.Grassas, paskelbęs receptą, pats pamėgino pagal jį pasigaminti gėrimo, o paskui pasakė: "Neblogas, tik labai primena vaistus." Antras mėginimas buvo sėkmingesnis: "Geriau, bet vis tiek kažkoks žaliųjų citrinų ir aspirino kratinys."

 

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"