TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vakarai taupo, Rytai ginkluojasi

2015 04 14 6:00
Ukrainos karys dalyvauja karinėse pratybose. AFP/Scanpix nuotrauka

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaita rodo, kad praėjusiais metais labiausiai didėjo Kinijos, Rusijos ir Saudo Arabijos kariuomenių biudžetai, o JAV ir Vakarų Europa gynybos reikmėms išleido mažiau negu anksčiau.

Tyrėjai savo metinėje ataskaitoje teigia, jog 2014 metais bendros pasaulio karinės išlaidos siekė 1,8 trln. dolerių. Šis rodiklis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,4 procento. Tai jau treti metai iš eilės, kai gynybos išlaidos pasaulyje po truputį traukiasi.

Pernai, lyginant su 2013 metais, didelių pokyčių tarp 15 daugiausia pinigų gynybai skiriančių valstybių nebuvo matyti - lyderių šešetukas liko toks pat. Indija pakilo į septintąją vietą, o Japonija nukrito į devintąją. Brazilija ir Italija taip pat apsikeitė pozicijomis – Italija smuko žemyn.

JAV tebėra lyderės

Nors JAV ir toliau garsėja kaip daugiausia lėšų ginklams skirianti pasaulio valstybė, 2014 metais amerikiečių gynybos išlaidos sumažėjo 6,5 procento. Pasak SIPRI ataskaitos autorių, nuo 2010-ųjų Jungtinių Valstijų kariuomenės biudžetas susitraukė jau 20 procentų. Tačiau JAV karybos išlaidos šiuo metu vis dar yra 45 proc. didesnės nei 2001 metais, kai buvo surengtos rugsėjo 11-osios teroro atakos.

Kinijos karinis biudžetas pernai didėjo 9,7 procento. Anot ekspertų, Kinijos karinės išlaidos neatsiliko nuo šalies ekonomikos augimo tempo - pastarąjį dešimtmetį valdžia gynybai kasmet skyrė 2-2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). SIPRI atstovai sako, kad didesnės karinės lėšos gali būti susijusios su kylančia įtampa Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrose nepasidalijant teritorijų.

Rusijos karinis biudžetas pernai augo 8,1 procento. Šiemet Maskva taip pat tikisi gerokai padidinti karines išlaidas. Tačiau ekspertai mano, kad dėl ekonominių sunkumų vargu ar Rusijai pavyks tai padaryti. Kritusios naftos ir gamtinių dujų kainos bei Vakarų sankcijos labai sumažino valstybės pajamas ir lėmė rublio nuvertėjimą. Kremlius kovo mėnesį 5 proc. apkarpė planuotą gynybos biudžetą.

Saudo Arabijos šuolis šioje srityje pats didžiausias. Praėjusiais metais Persijos įlankos karalystės karinės išlaidos padidėjo net 17 procentų. Saudo Arabija aprūpina ginklais kovotojus Sirijoje, šalis prisijungė prie JAV vadovaujamos koalicijos prieš „Islamo valstybę“, o praėjusį mėnesį Jemene pradėjo oro smūgius prieš Irano remiamus šiitų sukilėlius husius. Ekspertų manymu, didesnes karines valstybės išlaidas lėmė ir iki 2014 pabaigos kilusi naftos kaina.

Konfliktas Ukrainoje paskatino daugelį netoli Rusijos esančių šalių iš naujo įvertinti savo saugumą ir padidinti karinį biudžetą./SIPA/Scanpix nuotrauka

Europą paveikė Ukrainos konfliktas

SIPRI ekspertas Samas Perlas-Freemanas tvirtina, kad konfliktas Ukrainoje paskatino daugelį netoli Rusijos esančių šalių iš naujo įvertinti savo saugumą ir padidinti kariuomenės biudžetą. Dėl galimos Rusijos agresijos labiausiai nerimauja Vidurio Europos, Baltijos ir Skandinavijos šalys. Kaip nurodoma ataskaitoje, Lenkija pernai gynybos išlaidas padidino 13 proc. – daugiausia dėl kariuomenės modernizavimo programos, kurią užsibrėžė įgyvendinti 2013-2020 metais.

Norvegijos dienraštis „Aftenposten“ prėjusią savaitę skelbė, kad penkios Šiaurės šalys - Švedija, Norvegija, Suomija, Danija ir Islandija – susitarė dėl glaudesnio karinio bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis. Tuo metu Vakarų Europos šalys – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir Ispanija – šiek tiek apkarpė savo gynybos išlaidas.

Ukrainos karinis biudžetas pernai didėjo net penktadaliu - siekė apie 4 mlrd. dolerių. Šiemet Kijevas planuoja padvigubinti kariuomenei skiriamas lėšas.

Daugiau kaip 4 proc. BVP

Po šaltojo karo daugelis valstybių stengėsi mažinti gynybos išlaidų santykį su BVP. Pernai maždaug 55 proc. iš 172 SIPRI analizuotų valstybių karinės išlaidos sudarė mažiau nei 1,5 proc. BVP. Vakarų ir Vidurio Europoje daugiausia lėšų gynybai 2014-aisiais skyrė Serbija (2,3 proc. BVP), Amerikoje - JAV (3,5 proc. BVP).

Kaip teigia SIPRI ekspertai, pernai padaugėjo šalių, kuriose karinių išlaidų našta sudarė daugiau kaip 4 proc. BVP. Ataskaitos duomenimis, buvo 20 tokių valstybių: 10 iš jų gynybos reikmėms skyrė daugiau kaip 5 proc. BVP, o dvi (Omanas ir Saudo Arabija) - per 10 procentų. Net devynios iš tų šalių yra Vidurio Rytuose, septynios - Afrikoje. Likusios - Armėnija, Azerbaidžanas, Rusija ir Mianmaras. Dauguma valstybių, skiriančių kariuomenei didelę dalį šalies BVP, įvardijamos kaip nedemokratiškos. 2013-2014 metais vienuolika jų kariavo arba dalyvavo ginkluotame konflikte.

Ekspertai pažymi, kad pernai sparčiai ginklavosi ir Vidurio Rytai bei Afrika. Juodajame žemyne karinės išlaidos pakilo beveik 6 procentais. Pernai Afrikoje daugiausia lėšų karinėms reikmėms skyrė naftos turtingos šalys - Alžyras ir Angola. Kaip aiškina SIPRI ekspertas, šie pokyčiai perspėja apie blogėjančią saugumo padėtį regione, taip pat apie korupciją, asmeninių bei viešųjų interesų persipynimą ir autokratinį valdymą.

2014 metais daugiausia gynybai išleidusios valstybės (mlrd. dolerių)

1. JAV - 610

2. Kinija - 216

3. Rusija - 84,5

4. Saudo Arabija - 80,8

5. Prancūzija - 62,3

6. Didžioji Britanija - 60,5

7. Indija - 50

8. Vokietija - 46,5

9. Japonija - 45,8

10. Pietų Korėja - 36,7

11. Brazilija - 31,7

12. Italija - 30,9

13. Australija - 25,4

14. Jungtiniai Arabų Emyratai - 22,8

15. Turkija - 22,6

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"