TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vakarai turi apsispręsti, ar nori išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą

2014 08 28 16:38
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos remiamiems separatistams atidarius naują frontą netoli Mariupolio uostamiesčio, įžengus į strategiškai svarbų Novoazovsko miestą, Ukrainos antiteroristinėms pajėgoms praradus Saur Mahilos aukštumos kontrolę, prabilta apie atvirą Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Apie tai, ko siekia Rusija, ir į kokį pagrindinį klausimą šioje situacijoje turi atsakyti Vakarų šalys, portalui lzinios.lt pasakojo politologas dr. Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, galima nieko nedaryti ir šitaip susimokėti Putinui už taiką, tačiau tai nereiškia, jog toks susimokėjimas vėl nepasikartos po kelerių metų jau ES ar NATO erdvėje. Nuo atsakymo į pagrindinį klausimą priklauso ir tai, ar Ukrainai bus suteikta karinė parama ginklais.

- Kokios mintys aplankė pirmiausia, sužinojus, jog Rusija pradėjo naują puolimą Ukrainoje? Kokia galėtų būti Putino strategija?

- Daug minčių kyla, bandant svarstyti, ko siekiama. Tačiau viena aišku – Putinas, kaip sakė Angela Merkel, yra pasirengęs neleisti Ukrainai laimėti Donbaso separatistinio konflikto. Ukrainiečiams perėmus iniciatyvą, Rusija bando atstatyti galios pusiausvyrą sau naudinga linkme. Dar nedrįstu kalbėti apie tai, kiek plačiai Putinas siekia įsitvirtinti. Tačiau akivaizdus strateginis veiksmas yra bandymas sujungti Donbasą su Krymu, kad pastarasis būtų bambagyslė, per kurią galima tiekti ginklus ir palaikyti įšaldytą konfliktą. Šiandien įtikinamas atrodo Donbaso kaip įšaldyto konflikto scenarijus.

- Kokia tokio scenarijaus esmė?

- Kaip šachmatų lentoje sukuriama tam tikra figūra, leidžianti daryti įvairius ėjimus, priklausomai nuo strateginių pokyčių. Jei ateityje vyktų vadinamosios tikrosios taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, toks įšaldytas konfliktas leistų derėtis dėl visos Ukrainos politinės sanklodos. Rusija seniai nebeslepia, jog nori federacinės Ukrainos ir kad kai kurie regionai būtų labiau priklausomi nuo Maskvos, o ne nuo Kijevo, nors formaliai liktų Ukrainos dalis. Pagal tokią formulę ukrainiečiai su separatistais susodinami prie vieno derybų stalo, juk rusai neveltui vaidina taikdarius.

Kitas dalykas, kuris, manau, yra dar lengvesnis – paversti Ukrainą žlugusia valstybe. Jos ekonomika silpna, bankrutuojanti, neturi dujų tiekimo su Rusija, stringa projektai dėl reverso – dujų iš Vakarų Europos. Nors bandymai su slovakais atliekami, klausimas, ar pavyks gauti tokius kiekius, kokių reikia, dujų atsargos senka. Donbasas ekonomiškai paralyžiuotas.Sužlugdžius valstybę ekonomiškai, atsiranda galimybė nestabilumo židinį perkelti ir į kitus regionus – Chersoną, Dniepropetrovską, Charkovą. Odesą. Putinas galėtų grįžti prie senos kovo mėnesio koncepcijos atplėšti pusę Ukrainos.

Įšaldytas konfliktas gali sukliudyti Ukrainai derėtis dėl integracijos į Europos Sąjungą (ES). Toks scenarijus užkirstų kelią, nes Ukrainai tektų apsispręsti, ar integruotis be nekontroliuojamos teritorijos ar su. Tokiu atveju klausiama, kaip bus pasiekta kontrolė. Tokioje situacija jau yra susiklosčiusi Moldovos atžvilgiu (dėl separatistinės Padniestrės – aut.).

Dr. Laurynas Kasčiūnas /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

- Ar įmanoma tokiam Rusijos scenarijui sukliudyti?

- Pačiai Ukrainai pajėgų atremti puolimą gali trūkti, reikia turėti omenyje, jog nuo kovo mėnesio kariuomenė buvo iš naujo kuriama. Proveržį ukrainiečiams laimėti šį konfliktą galėtų suteikti Vakarų šalių – ES ir NATO – karinė parama. Kalbu ne apie saugumo garantijas ar karių siuntimą, reikalinga technologinė karinė parama. Pavyzdžiui, tikslaus nutaikymo ginklai, padedantys kovoti tankiai apgyvendintose teritorijose ir kiti dalykai, leidžiantys mesti iššūkį dabar jau reguliariosios Rusijos kariuomenės daliniams.

- Ukraina kreipėsi į Lenkiją su prašymu parduoti ginklų, tačiau negavo atsakymo, nes laukiama NATO viršūnių susitikimo, kuriame toks sprendimas galėtų būti priimtas. Tik liepos viduryje ES atšaukė embargą prekybai ginklais su Ukraina. Nepanašu, kad Vakarai demonstruotų ryžtą.

- Embargai, pritarimai – tai teisiniai dalykai, kurie lengvai gali būti pakeisti, esant politinei valiai. Teise galima prisidengti, kai nenori kažko daryti. Manau, kad kai kurios NATO šalys nenori to leisti, todėl nurodo į teisę, jei norėtų – tos teisės nebūtų. Pirmiausia, turiu mintyje Italiją. Kol kas ir vokiečius, nors, mano nuomone, juos mes supaprastintai priskiriame prie skeptikų. Kanclerė A. Merkel, nors ir labai kritikuojama, kažką bando daryti, žinoma, tai ne visada naudinga ukrainiečiams. Jei Vokietija turėtų kitą vadovą ar vadovę, kažin, ar situacija būtų geresnė.

- Artimiausiomis dienomis vyks neeilinis ES viršūnių tarybos posėdis, neformalus ES užsienio reikalų ministrų pasitarimas, kitą savaitę – NATO šalių vadovų susitikimas. Koks tarptautinės bendruomenės atsakas yra labiausiai tikėtinas?

- Sunku pasakyti. Trys sankcijų lygiai pasiekti. Vyko svarstymai ir dar pagilinti sankcijas, nes tai daryti tikrai yra kur – neapimtas visas dujų sektorius, „Gazprom“, galima apriboti naftos perdirbimo įmonių prekybą. Teoriškai tai būtų galima daryti, tačiau nematau politinių pareiškimų apie sankcijas. Priešingai – kalbėta apie sankcijų spiralę ir kaip iš jos išeiti.

Taigi viena kryptis – sankcijos, kita – karinė parama. Tačiau pastaroji įmanoma tik tuo atveju, jei Vakarai nusprendžia, kad nori išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Jei bus nuspręsta jį paaukoti, šitaip susimokant Putinui už taiką, tuomet vyks paprastas scenarijus. Ukrainiečiams su „sukilėliais“ susėdus prie derybų stalo, Ukrainai bus bandoma primesti federacinę politinę santvarką, valstybę decentralizuoti, regionalizuoti, įvesti rusų kalbą, priversti įsipareigoti, kad nestotų į NATO ir ES.

- Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as Paryžiuje susirinkusiems ambasadoriams pareiškė, jog „jei būtų įrodyta, kad rusų kariai iš tikrųjų yra Ukrainos žemėse, tai būtų netoleruotina ir nepriimtina“. Ši frazė skamba paradoksaliai, nes buvo toleruojama Rusijos įvykdyta Krymo okupacija ir kelis mėnesius trunkanti parama sukilėliams Ukrainos Rytuose. Panašu, kad Vakarai ir toliau bus tolerantiški?

- Toks susimokėjimas už taiką tikėtinas. Kas yra Ukraina vokiečiams ar prancūzams? Unitarinė ar federacinė – jokio skirtumo. Tačiau vokiečiai jau pradeda suprasti (tik keista, kad Merkel tuo dar nesivadovauja), kad nieko nedarymas yra tik laikinas susimokėjimas, po penkių metų gali tekti susimokėti ir NATO bei ES erdvėje. Putinas pripras, kad gali išeiti iš situacijos turėdamas savo rankose daugiau nei iki tol. Tai yra didžiulis pavojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"