TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vakarų diplomatai: neizoliuokime Rytų

2012 07 23 11:34
Kol kas neaišku, kurios šalys prisijungs prie Eurazijos sąjungos projekto/orsam.org nuotrauka

Vladimiras Putinas ragina savo kaimynus jungtis prie Eurazijos sąjungos projekto. Net jei kyla rimtų abejonių, ar ji bus itin demokratiška, ES ir JAV bet kuriuo atveju neturėtų užmiršti buvusių sovietinių respublikų – laikraštyje „Die Welt“ rašo JAV ir Europos diplomatai.

Vokietijos dienraštyje „Die Welt“ publikuoto straipsnio autoriai – buvęs ES atstovas Gruzijoje ir Armėnijoje Denisas Corboy‘us, buvęs JAV ambasadorius Kazachstane ir Gruzijoje ambasadorius Williamas Courtney bei buvęs JAV ambasadorius Baltarusijoje ir Gruzijoje Kennethas Yalowitzas.

Jų teigimu, kovodamos su finansų krize, ES šalys bei JAV neturėtų užmiršti dvylikos po Sovietų Sąjungos žlugimo gimusių valstybių. Jų ateitis kol kas dar labai neaiški. ES yra svarbiausia jų verslo partnerė, ir daugeliui šių šalių stojimas į ją yra vienas svarbiausių politinių tikslų. Bet Rusijos prezidentas V.Putinas regione propaguoja kitą idėją.

Jis nori laimėti savo kaimynus kitam projektui – Eurazijos sąjungai. Žinant padėtį Rusijoje galima abejoti, ar iš tokio darinio galima tikėtis kažko gero. Pasak V.Putino, ši sąjunga turėtų remtis „geriausiomis Sovietų Sąjungos vertybėmis.“ Žinoma, atkurti pačios Sovietų Sąjungos jis nenori.

Tačiau kai kurios šalys žiūri į projektą su nepasitikėjimu. Ukraina nenori stoti į jau egzistuojančią Eurazijos ekonominę sąjungą, Uzbekija iš jos išstojo. Vis tik Baltarusija ar Kazachstanas prie planuojamos sąjungos prisidėtų.

Po SSRS žlugimo trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – tapo demokratinėmis valstybėmis, įstojo į ES ir šiandien pasiturinčiai gyvena. Bet tolesnė ES plėtra į Rytus kol kas nenumatoma. Likusiose posovietinėse šalyse įsigalėjusi korupcija, autoritarinis valdymas, o šalių bendras vidaus produktas vis dar labai mažas.

2004-aisiais ir 2009-aisiais ES pradėjo kaimynystės iniciatyvas, kuriomis vietoje narystės ES mainais už reformas buvo pasiūlyta konkreti pagalba ir ekonominės privilegijos. Principas „kuo daugiau reformų, tuo daugiau integracijos“ pasirodė sėkmingas. Vis tik nusigręžimas nuo demokratijos Baltarusijoje ir Ukrainoje mažina šansus tolesnei pažangai pasiekti.

Be to, euro krizė paėmė įkaitais Europos valstybių vadovus ir sumažino jų susidomėjimą didesnės Europos vizija. Jų neveiklumas tik dar labiau izoliuos Rytus. Problemą dar paaštrins NATO pajėgų pasitraukimas iš Afganistano ir tai, kad JAV savo dėmesį vis labiau sutelkia į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Vis tik yra žingsnių, kurie galėtų padėtį pagerinti.

Pirma, Europa ir JAV turėtų nedviprasmiškai parodyti, kad demokratijos plėtra Rytuose yra jų prioritetinis tikslas. Jos turėtų ir toliau remti atviresnes ir tolerantiškesnes visuomenes.

Antra, ES bei JAV vizų ir prekybos politikos liberalizavimas turėtų būti susietas su politinių laisvių tose šalyse užtikrinimu. Strategija „daugiau mainais už daugiau“ sukuria paskatas, kurias Rytų šalių vyriausybės puikiai supranta, net jei jos joms iki galo nepatinka.

Trečia, net jei Eurazijos sąjunga išties bus sukurta, ES ir JAV vaidmuo Rytuose netaps mažiau svarbus. Tik jos gali sukurti Rytų šalims užsienio politikos manevro laisvę ir padėti joms atsispirti užsienio spaudimui – laikraštyje „Die Welt“ rašo JAV ir ES diplomatai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"