TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vakarų Europa lenkia Rytų Europą

2010 11 25 0:00
Rygos centre, kaip ir Vilniuje, uždaromos parduotuvės ir restoranai. Patalpų savininkai ieško naujų nuomininkų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Buvusios komunistinės Europos valstybės tik lėtai iriasi į priekį. Taip teigia Šveicarijos dienraštis "Neue Zuercher Zeitung", rašantis, kad dėl ilgalaikės ūkio plėtros skirtumų šis procesas gali dar labiau sulėtėti.

Pirmą kartą per daugelį metų dešimtyje naujų Europos Sąjungos narių iš Rytų Europos ūkio plėtra yra lėtesnė nei visos Bendrijos. Šios valstybės sunkiai brenda iš krizės, nors vasarą ekonominė padėtis jose buvo šiek tiek pagerėjusi.

Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalių ūkis atsigauna itin lėtai. Po didelio praėjusių metų nuosmukio, kuris nepalietė tik Lenkijos ir Albanijos, šiemet šis žemyno regionas pradėjo kapstytis iš liūno, tačiau ES naujokės iš Vidurio ir Rytų Europos vis vien atsigauna lėčiau nei visa Bendrija. Vienos tarptautinis ekonomikos palyginimų institutas (VTEPI) prognozuoja, kad dešimties valstybių ūkis augs vos 1,4 proc, tuo metu visų 27 ES šalių augimo vidurkis sudarys 1,8 procento.

Kilus krizei Rytų ir Vakarų Europos ekonominės konvergencijos procesas nutrūko ir ateinančiais metais, atsižvelgiant į ilgalaikius augimo skirtumus, šis procesas gali dar labiau sulėtėti. Dešimties naujų ES valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, 2010 metais tokia pati kaip 2005-aisiais. Nors kadaise komunistų valdyta ekonominė erdvė yra labai heterogeniška ir atskiras šalis krizė palietė skirtingai, nuosmukis Rytų Europoje dažnai gerokai didesnis nei Vakaruose.

Vis dėlto VTEPI ekspertai numato šiokį tokį konjunktūros pakilimą, palyginti su šių metų vasara. Augimas prognozuojamas visose šalyse, išskyrus Rumuniją, mat jos vyriausybės, siekiančios sumažinti biudžeto deficitą, fiskalinė politika labiau nei tikėtasi stabdo vidaus paklausą. Sparčiausiai atsigauna valstybės, turinčios konkurencingą eksporto sektorių, tokios kaip Bulgarija, Slovakija, Čekija ir Vengrija. Jų ekonomiką pirmiausia skatina konjunktūros augimas užsienyje. Daug lėčiau auga Pietų Europos šalių, kuriose pramonė ir eksportas menkiau išplėtoti, ūkis.

Rytų Europos valstybėse BVP augimas priklauso nuo bendro eksporto lygio. Padėtį komplikuoja ir akivaizdus turimų atsargų kaupimasis. Vidaus paklausa nedidėja, o tai stabdo daugumos regiono šalių augimą. Toliau lėtėja statybų sektoriaus plėtra. Statybų verslo bėdos gausėja ir dėl ribojamosios bankų kreditų politikos bei didesnių palūkanų. Pavyzdžiui, šiemet Baltijos valstybių bankai paskolų suteiks mažiau nei praėjusiais metais.

Neatsigauna ir darbo rinka. Nedarbo lygis daugelyje šalių itin didelis. Šiais metais dešimtyje ES priklausančių Rytų Europos valstybių nedarbas sudaro 10,4 proc., o galimose kandidatėse iš Vakarų Balkanų - net 22,4 procento. Darbo rinkos struktūros analizė rodo, kad per krizę sumažėjo nekvalifikuotų ar vidutinės kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Tuo metu aukštos kvalifikacijos specialistų, išskyrus Bulgariją ir Estiją, per krizę prireikė net daugiau. VTEPI konstatuoja, kad stiprėjant konkurencijai dėl darbo vietų menkesnės kvalifikacijos darbuotojai beveik neturi šansų gauti darbą.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"