TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vakarų universitetų saulėlydis?

2012 07 12 6:06

Azijos šalių ekonomikoms sparčiai vystantis jose daugėja ir išsimokslinusių žmonių. Tačiau ar jie bus pajėgūs konkuruoti su kolegomis Vakaruose ir ar jiems užteks kvalifikuotų darbo vietų? 

Per dešimtmetį 4 iš 10 aukštojo mokslo diplomantų pasaulyje bus jauni žmonės iš tik dviejų šalių - Kinijos ir Indijos. Didžiausia pralaimėtoja bus JAV, pirmą kartą per istoriją atsidursiančios trečioje vietoje po Indijos. Ypač sparčiai diplomantų skaičius kyla Kinijoje - 2020 metais kinai sudarys 29 proc. viso pasaulio diplomantų nuo 25 iki 34 metų amžiaus - kone trečdalį.

JAV ir Europos Sąjungos šalių išsimokslinęs jaunimas kartu sudėjus nesieks nė ketvirtadalio pasaulio diplomantų. Rusija taip pat sparčiai ritasi žemyn - jos diplomantų dalis pasaulyje sumažėjo beveik perpus nuo šio amžiaus pradžios. Užtat Indonezija, šią balanso pasikeitimo tendenciją nubrėžusios Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) duomenimis, pakils į penktąją vietą. 

Ar tai reiškia vakarietiško mokslo imperijos žlugimą?

Noras konkuruoti

Aukštasis išsilavinimas tampa ekonomikos veidrodžiu. Po Antrojo pasaulinio karo dominavo JAV, Vakarų Europos, Japonijos ir Rusijos universitetai. Aukščiausią lygį pasiekė Amerikos universitetai - JAV tapo universitetų supergalybe pagal visus parametrus: turtingumo, įtakos ir grynai skaičiais iki pat dabar. 2000 metais JAV diplomantų dalis pasaulyje buvo tokia pati kaip Kinijos, o Japonijos - tokia pati kaip Indijos.

Dabar Kinija ir Indija - didžiausios žaidėjos. Didėjantis aukštąjį mokslą baigusių jaunų žmonių skaičius šiose valstybėse demonstruoja ir besikeičiančias ambicijas - norą įgūdžiais ir pelningomis darbo vietomis konkuruoti su labiausiai išvystytos ekonomikos šalimis. Užuot siūliusios pigią gamybą, šios valstybės taikosi į aukštų technologijų pozicijas, kurias užima vakarietiška vidurinė klasė.

EBPO skaičiai rodo, kad šioje srityje šuoliuoja ne viena Kinija - nestovi vietoje ir kitos šalys. Visame industrializuotame pasaulyje diplomantų skaičius didėja, tik ne taip sparčiai kaip Kinijoje, kurioje jis per dešimtmetį padidėjo 5 kartus. 2020 metais jaunų Kinijos diplomantų bus tiek pat, kiek yra JAV gyventojų nuo 25 iki 64 metų. Šis kintantis pasaulio žemėlapis užgriebs ir Braziliją, kurioje jaunų diplomuotų žmonių bus daugiau nei Vokietijoje. Turkija aplenks Ispaniją, o Indonezija aplenks Prancūziją tris kartus. Šiai tendencijai priešinasi Jungtinė Karalystė, kurios diplomantų dalis pasaulyje išaugs nuo 3 proc. 2010 metais iki 4 proc. 2020-aisiais.

Ar užteks darbų?

Diplomuotų žmonių daugėjimas aiškiai susijęs su ekonominiais veiksniais. Perėjimas nuo masinės gamybos prie žinių ekonomikos lemia geresnį darbo užimtumą ir pajamas, todėl šalys labai suinteresuotos plėsti aukštąjį mokslą.

Bet ar užteks darbų diplomuotiems specialistams?

EBPO pamėgino tai ištirti atsižvelgdama į vieną darbo rinkos aspektą - su mokslu ir technologijomis susijusias darbo vietas. Šių darbo vietų sparčiai gausėja, o tai yra pavyzdys, kaip aukštojo mokslo plėtra gali generuoti naujo tipo darbo vietas. Šios mokslo ir technologijų darbo vietos, kurias užima profesionalai ir technikai, sudaro 4 iš 10 darbo vietų kai kuriose Skandinavijos ir Šiaurės Europos šalyse. Visai kitaip yra Kinijoje ir Indijoje, kuriose šias su technologijomis susijusias darbo vietas užima tik maža dalelė darbo jėgos. EBPO daro išvadą, kad investavimas į aukštąjį mokslą ekonomiškai atsiperka, nes sukuriamos naujos darbo vietos labiau išsilavinusiems žmonėms, o nekvalifikuoti gamybos darbai nyksta.

Nauji žemėlapiai

EBPO skaičiai rodo, kad išsilavinusių žmonių daugėja, bet jie neatskleidžia išsilavinimo kokybės arba kokį ši plėtra turės ekonominį poveikį.

Oksfordo universiteto Interneto instituto komanda sudarė "pasaulio žinių geografijos" žemėlapius. Mokslininkai išmatavo, kaip gyventojai vartoja ir gamina informaciją interneto erdvėje, nužymėjo interneto vartojimo lygius, vartotojų sugeneruotos medžiagos kiekį "Google", akademinės veiklos koncentraciją ir "Wikipedia" straipsnių geografinius centrus. Šis paveikslas visai kitoks: jis rodo besitęsiančią Vakarų kultūros dominavimo istoriją, nors Azijos ekonomikos ir kyla. Azijos ekonomikos veržiasi į priekį magistrantų ir mokslo daktarų skaičiumi, Vakarai išlaiko savo pozicijas, nes kontroliuoja institucijas.

"Tiek daug studentų Kinijoje dar nėra buvę, bet jie naudojasi Vakarų mechanizmais skelbdami savo darbus, - sako prof. Viktoras Mayeris-Schonbergeris iš Oksfordo Interneto instituto. - Dar didelis klausimas, ar kinų mokslininkai bus tokie pat įžvalgūs, kaip ir jų kolegos Vakaruose."

Žemėlapiai atskleidė, kaip šiose naujose peštynėse dėl skaitmeninės galios atsilieka Afrika ir Pietų Amerika. Prof. V.Mayerį-Schonbergerį sukrėtė nelygybės mastas.

Dar vienas Oksfordo tyrimo tikslas buvo parodyti, kaip tyrimų centrai ir jų įsuktą ekonominė veikla telkiasi palyginti mažose erdvėse. Pavyzdžiui, JAV akivaizdus neproporcingas investavimas į Silikono slėnį bei Bostono rajoną ir "driekiasi didžiuliai bergždžios žemės plotai". Profesoriaus manymu, informacijos amžiuje svarbūs ne sausumos ar vandens keliai, o žinių bazės: "Tai naujo tipo pramoninis žemėlapis. Vietoj akmens anglies ir plieno išteklių jame pažymėti universitetai ir inovacijos."

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"