TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Valdžios elitas

2010 03 03 0:00
LŽ archyvo iliustracija

Kokybiškoje Vakarų žiniasklaidoje, net dienraščiuose, visuomet girdimas politikos intelektualų balsas, aptariamos ne tik dienos aktualijos, bet ir ilgalaikės visuomenės problemos. Šis straipsnis apie atitrūkusį nuo visuomenės valdžios elitą nepaprastai aktualus ir Lietuvai.

Vienas didžiausių šių laikų pasiekimų - sukurta sąžiningesnė visuomenė. Prieš šešiasdešimt metų viršutiniuose visuomenės sluoksniuose vyravo tai, ką Edwardas Digby Baltzellas vadino protestantų įsigalėjimu, o Chalesas Wrightas Millsas - valdžios elitu. Jeigu tėvas mokėsi Harvarde, tai ir sūnus turėjo 90 proc. tikimybę ten įstoti, o po to kilti karjeros laiptais.

Dabar laikai kiti.

Aukštumų gali siekti moterys, afroamerikiečiai, žydai, italai, lenkai, lotynų amerikiečiai ir t. t. Daugybės kitų grupių žmonių. Be to, pasikeitė sėkmės kriterijai. Dabar nebe taip svarbu būti kokio nors klubo nariu. Svarbiau būti protingu ir be galo darbščiu.

Juokingiausia tai, kad institucijoms ėmus labiau atsižvelgti į žmogaus gabumus, jų ryšys su visuomene stipriai sumažėjo. Šiuo metu visuomenės viršūnėje - tikra talentingų žmonių įvairovė, bet dar niekada pasitikėjimas elitu nebuvo toks menkas.

Netgi nėra aišku, ar dabar visuomenei geriau vadovaujama.

Prieš penkiasdešimt metų finansų pasaulyje dominavo įtakingi "mėlynkraujai", kurie vidurdienį išlenkdavo taurelę, o popietę žaisdavo golfą. Dabar finansų įmonės verbuoja žmones iš Gebenės lygos (ang. Ivy league - JAV šiaurės rytinės dalies tarpuniversitetinė sporto lyga, kuriai priklauso 8 prestižiniai universitetai, tarp jų Harvardo ir Jeilio). 2007 metais 47 proc. Harvardo universiteto absolventų pradėjo dirbti finansų sektoriuje arba tapo šios srities konsultantais. Tačiau ar dabar bankai dirba geriau nei prieš pusę amžiaus?

Vyriausybę anksčiau sudarė užkietėję vienos ar kitos partijos politikai. Šiandien joje apstu žmonių iš viešosios politikos mokyklų. Bet ar vyriausybė dabar dirba geriau nei anksčiau?

Žurnalistams anksčiau atstovaudavo darbo klasės valkatos, kurie aprašę vieną ar kitą istoriją traukdavo į barą. Dabar istorijas pateikia kultūringi analitikai, kurie po darbo atsigeria tik vandens. Tačiau ar dabar žiniasklaida labiau gerbiama?

Talentingi ir kvalifikuoti asmenys nepateisino į juos dėtų vilčių. Talento lygis aukštesnis, bet reputacija prastesnė.

Kodėl taip atsitiko?

Pirma, meritokratija (teorija, įrodinėjanti, kad tradicinė demokratija perauga į talentingiausių ir kvalifikuočiausių žmonių valdymą - red.) pernelyg siaurai apibrėžia talentą. Mūsų sistema palanki tiems, kurie gali kaupti technines žinias. Tačiau šis įgūdis tik nežymiai siejasi su įgūdžiu veikti pagal situaciją ir visai nesusijęs su išgyvenimais, įsijautimu į darbą. Pastaraisiais metais atsirado labai protingų žmonių, kurie daro klaidas, nes nesupranta situacijos, kurioje atsiduria.

Antra, ši sistema sukūrė naujus socialinius skirtumus. Ankstesniais laikais buvo akivaizdus skirtumas tarp žmonių, kurių gyvenimą apsprendė "Filadelfijos istorija" (romantinė komedija "The Philadelphia Story" - red. ) ir tų, kurie gyveno taip, kaip aprašyta garsiajame Johno Steinbecko romane romane "Rūstybės kekės". Anuomet didžiausio banko Merfrisbore (Tenesio valstija) direktorius tame mieste ir gyveno. Šiais laikais jis gali gyventi Šarlotėje arba Niujorke. Anksčiau jis būdavo vedęs sekretorę, o šiandien jis pasirenka bankininkę. Anksčiau jo kasdieniai įpročiai mažai skyrėsi nuo kitų miestiečių, o dabar koledžo absolvento gyvensena smarkiai skiriasi nuo kitų socialinių klasių kasdienybės. Skiriasi ir jo socialinės pažiūros.

Trečia, valdančioji klasė mažiau vieninga. Protestantų įsigalėjimas išsigimė. Kita vertus, tuomečiai socialiniai ryšiai neformaliai ribojo konkurenciją. Privatūs skandalai buvo nuslopinami. Dabar valdančioji klasė - amžino karo būsenos. Kiekviena pusė siekia įgyti pranašumo, kad galėtų apjuodinti kitus.

Ketvirta, mažiau domimasi praeitimi. Senieji "mėlynkraujai" tyrinėjo savo giminės šaknis iki gilios senovės, ir mirdami palikdavo verslą savo šeimos nariams. Tai subtiliai skatino žvelgti toli į ateitį.

Dabar svarbiausia - našumo kriterijus, t. y. akcijų kainos ar visuomeninės apklausos, o tai skatina nerūpestingą elgesį. Norėdami palikti žymę dinamiškame ir konkurencingame pasaulyje, lyderiai imasi grandiozinių žygdarbių: Billas Clintonas bandė reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, George'as W.Bushas - Artimuosius Rytus, Barackas Obama - sveikatos apsaugos sistemą, energetiką ir daug kitų dalykų.

Šiuo metu labiau akcentuojami staigūs, o ne lėti ir laipsniški pokyčiai. Dėl to susiduriame su įspūdingais žlugimais ir iš to kylančia nežinia. Amerikiečiai, nesuprantantys tokių žygdarbių "romantikos", jaučiasi priblokšti.

Penkta, visuomenė yra pernelyg skaidri. Po Votergeito skandalo buvo siekiama kuo atviresnės valdžios. Tačiau kaip juokauja Williamas Galstonas iš Brukingso instituto, valdžia kartais turėtų būti apgaubta paslapties dėl tos pačios priežasties, dėl kurios vidutinio amžiaus žmonės turėtų būti aprengti, nes kuo valdžia atviresnė, tuo mažiau žmonės linkę ja pasitikėti.

Tai nereiškia, kad reikėtų grįžti prie "baltųjų anglosaksų protestantų" valdymo. Tai ir neįmanoma, ir nepageidaujama. Tačiau dabartinė karjeros sistema susidūrė su labai rimtomis problemomis, kurios kiekvieną dieną darosi vis akivaizdesnės.


Straipsnio autorius Davidas Brooksas JAV dienraščiui "The New York Times" rašo nuo 2003 metų. Anksčiau dirbo "Weekly Standard", "Newsweek" ir "Atlantic Monthly". Šiuo metu jis yra ir laidos "The Newshour with Jim Lehrer" komentatorius. D.Brooksas yra parašęs keletą knygų.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"