TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Valdžios vairą perėmė opozicija

2010 04 09 0:00
Įsiaudrinę protestuotojai degino ir prezidento K.Bakijevo žmonos portretą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kirgizijoje po kruvinų antivyriausybinių protestų valdžią perėmė prezidento Kurmanbeko Bakijevo oponentai. Jie suformavo naują vyriausybę, paleido parlamentą ir reikalauja šalies vadovo atsistatydinimo.

Opozicijos atstovai teigia, jog tai bus pereinamojo laikotarpio vyriausybė, kuri dirbs pusę metų, iki naujų rinkimų. Per šį laiką turi būti priimta nauja Kirgizijos Konstitucija, Rinkimų kodekso, politinių partijų, mitingų ir eitynių įstatymų pataisos. Opozicija skelbia kontroliuojanti keturis iš septynių šalies regionų, taip pat praneša užsitikrinusi ginkluotųjų pajėgų, policijos ir pasienio apsaugos paramą.

68 gyvybės - dar ne pabaiga?

Po neramaus trečiadienio Kirgizijos sostinėje Biškeke iki vėlyvos nakties buvo girdėti padriki šūviai. Gyventojai siaubė parduotuves ir įstaigas, degino automobilius. Iki paryčių visiškai supleškėjo Generalinė prokuratūra, buvo išplėšti prezidento Baltieji rūmai, pro vyriausybės pastato langus vakar rūko juodi dūmai. Plėšikai įsiveržė ir į prezidento K.Bakijevo šeimos narių namus. Rytą sostinė pasitiko šiek tiek aprimusi: dalis Biškeko kepyklų dirbo kaip įprasta, buvo atidarytos mažos turgavietės ir paviljonai.

Kruvinų riaušių aukų skaičius padidėjo iki 68, dar keli šimtai sužeistųjų atsidūrė ligoninėse. Sveikatos apsaugos ministerija baiminasi, jog žuvusiųjų tik daugės. Opozicijos atstovai tvirtina, kad iš tiesų trečiadienį per milicijos ir protestantų susirėmimus žuvo daugiau kaip 100 kirgizų, vien Biškeke buvo sužeista 350 žmonių. Milicija į protesto dalyvius iš pradžių leido ašarines dujas, vėliau gumines kulkas pakeitė tikromis.

Šiaurė prieš pietus

Stebėtojai nuogąstauja, kad dabartiniai neramumai gali peraugti į pilietinį karą. Istoriškai valstybė yra pasidalijusi pagal klanų principus į "šiaurę" ir "pietus". Sovietmečiu valdžia priklausė "pietiečiams", o pirmasis nepriklausomos Kirgizijos prezidentas Askaras Akajevas yra kilęs iš šiaurės. Jį pakeitęs K.Bakijevas - iš pietų. Dabar "šiauriečiai" vėl perėmė valdžią, vyriausybės vadove tapo 59 metų Roza Otunbajeva. Anksčiau ji buvo šalies užsienio reikalų ministrė ir dabartinio prezidento šalininkė. R.Otunbajeva, į vyriausybę priėmusi ir kelis "pietiečius", pažadėjo, jog naujoji Kirgizijos vadovybė greitai normalizuos padėtį.

Ketvirtadienio rytą daugumą vyriausybinių institucijų užėmę K.Bakijevo oponentai reikalavo, kad valstybės vadovas pasirašytų oficialų atsistatydinimo raštą. Nuo pat riaušių pradžios kirgizai nematė ir negirdėjo jokio prezidento kreipimosi į visuomenę. Bėgdamas nuo priešininkų jis mažu lėktuvėliu paliko Kirgizijos sostinę ir išskrido į Ošą, esantį pietinėje krašto dalyje. Šalies pietuose, savo gimtajame regione, K.Bakijevas tikisi sulaukti šalininkų paramos, tačiau dar neaišku, ar prezidentas bandys susigrąžinti valdžią. Valstybės vadovo oponentai tvirtina, kad pietiniuose regionuose valdžia jiems perduodama taikiai.

Nepateisino vilčių

Prezidento postas K.Bakijevui atiteko prieš penkerius metus po vadinamosios tulpių revoliucijos. Ji suteikė Vakarų politikams viltį, kad valstybėje galiausiai įsivyraus demokratinis režimas, tačiau taip neatsitiko. K.Bakijevas pakeitė Konstituciją ir pasuko autoritarinio režimo link. Pernai jis gana lengvai laimėjo antruosius prezidento rinkimus, nors šie, kaip teigė nepriklausomi stebėtojai, buvo neskaidrūs. Opozicijos atstovai kaltino šalies vadovą korupcija, nepotizmu, opozicijos persekiojimu ir žiniasklaidos cenzūravimu.

Be to, K.Bakijevas nepateisino vargstančių gyventojų lūkesčių. Trečdalis iš 5,5 mln. kirgizų gyvena žemiau skurdo ribos, vidutinis atlyginimas siekia vos 130 dolerių. Šalies ekonomiką smarkiai pakirto sumažėję pervedamų pinigų srautai iš užsienio, o dar prieš dvejus metus jie sudarė 30 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai ekonomikos augimas sulėtėjo iki 2,3 procento. Jei ne aukso kasyklos Kumtore, BVP būtų smukęs 2,9 procento.

Peštynės tarp JAV ir Rusijos

Nuversta vyriausybė tvirtina, kad prie masinių protestų prisidėjo ir Maskva. Kalnuota Kirgizija, esanti strategiškai svarbioje Kinijos, Rusijos ir Pietvakarių Azijos sankirtoje, jau seniai virto JAV ir Rusijos netiesioginiu mūšio lauku dėl įtakos. Amerikiečiai bando išlaikyti šalyje savo oro pajėgų bazę, kuri yra itin svarbi aprūpinant gretimame Afganistane dislokuotas tarptautines pajėgas. Tačiau ši bazė erzina rusus. Jie traktuoja Kirgiziją kaip savo įtakos zoną.

Manaso oro uostu Jungtinės Valstijos pradėjo naudotis 2001-aisiais, praėjus dviem mėnesiams po teroristinių išpuolių Vašingtone ir Niujorke. Greitai jis tapo viena svarbiausių grandžių aprūpinant Afganistane dislokuotus karius. Tačiau pernai Kirgizija paskelbė, kad JAV pajėgos turės palikti Manasą. Kirgizų netenkino komercinės susitarimo sąlygos. Be to, jie aiškino, kad saugumo padėtis Afganistane labai pagerėjo. Apie sprendimą dėl Manaso buvo pranešta netrukus, kai Rusija pažadėjo skirti Kirgizijai 2 mlrd. dolerių pagalbos ir paskolų paketą, tad amerikiečiai pareiškė, jog tam turėjo įtakos ir Kremlius. Vis dėlto Vašingtonas pasiūlė daugiau pinigų - 60 mln. dolerių nuomos mokestį per metus už oro uostą, dar keliasdešimt milijonų infrastruktūros projektams finansuoti - ir privertė kirgizus persigalvoti.

Nuo to laiko Rusijos ir Kirgizijos valdžios santykiai šiek tiek atšalo. Tačiau šalies opozicija nuolat reikalavo uždaryti bazę, nes esą dėl jos, prasidėjus karui tarp JAV ir Irano, kiltų pavojus visam valstybės nacionaliniam saugumui. Kol kas valdžią perėmę prezidento priešininkai teigia, kad Biškeko pakraštyje esančiame Manaso oro uoste įsikūrusi JAV oro pajėgų bazė nebus uždaryta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"