TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Valstybė ant pilietinio karo slenksčio

2008 11 14 0:00
Beveik pusę Bolivijos gyventojų sudaro indėnai. Valstybėje vis dar išlieka milžiniškas atotrūkis tarp turtuolių ir vargšų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Bolivija stovi ant pilietinio karo slenksčio. Kodėl svarbu apie tai kalbėti? Pirmiausia todėl, kad ji yra Europos prekybos partnerė. Antra, Europos Sąjunga (ES) Bolivijos demokratizacijos procesui skiria daug lėšų ir todėl negali abejingai stebėti, kaip tie pinigai naudojami.

Bolivija, nors ir turtinga naudingų iškasenų, dabar yra nuskurdusi, apimta politinės ir socialinės krizės šalis. Apie 60 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Gausi indėnų tautinė mažuma nebesutinka būti valstybės valdymo nuošalėje, ypač po to, kai šalies prezidentu buvo išrinktas indėnas Evo Moralesas. Senosios demokratinės valstybės stebi, kaip klostosi įvykiai šalyje, kuri, beje, yra trečia pasaulyje pagal kokamedžio, iš kurio gaminamas kokainas, auginimą. Kyla klausimas, ar prezidento E.Moraleso vyriausybė pajėgs suderinti valstybės ir didžiulę autonomiją įgavusių regionų interesus.

Valstybė ėmėsi nacionalizacijos.

2006-aisiais, netrukus po inauguracijos, Europos Parlamente lankęsis Bolivijos prezidentas E.Moralesas pabrėžė, kad jo šalyje didžiulis skurdas ir emigracija. Šimtmečius Bolivijos gamtiniais ištekliais naudojosi kiti, todėl dabar, prezidento teigimu, atėjo laikas padėtį pakeisti.

Bolivija dėl savo geografinės padėties ir gausių gamtinių išteklių siekia tapti gamtinių dujų gavybos ir eksporto centru Pietų Amerikoje. 2006-ųjų pradžioje E.Moralesui paskelbus apie dujų sektoriaus nacionalizavimą, tai sukėlė didžiulį užsienio bendrovių nepasitenkinimą. Dabar Bolivijos vyriausybė aiškina, kad po mėnesio derybų su 10 didžiausių Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Ispanijos kompanijų buvo pasiektas susitarimas. Bolivijos vyriausybės valdoma dujų gavybos bendrovė perėmė visą dujų rezervą ir pati prižiūri dujų gavybą. Išgaunančios dujas užsienio kompanijos turės sumokėti Bolivijai 82 proc. savo pajamų įvairių mokesčių pavidalu. Bolivija nacionalizavo ir ispanų telekomunikacijų bendrovę "Intel", aiškindama, kad po nacionalizavimo užsienio kompanijos gavo tai, ko anksčiau neturėjo - patikimas sutartis, kurias tvirtina Bolivijos parlamentas.

Ne mažiau sudėtingai Bolivijoje vyksta ir žemės reforma. Kadangi šalyje ryškus atotrūkis tarp turtingų ir vargšų, prezidentas nusprendė suskaidyti stambiųjų žemvaldžių ūkius, kad jie nebūtų didesni nei 10 tūkst. hektarų. Bolivijoje šiuo metu vis dar yra ir 100 tūkst. hektarų dydžio ūkių.

Regionai siekia nepriklausomybės

Tokie vyriausybės veiksmai sukėlė neramumų ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje. Gegužę viena labiausiai klestinčių Santa Kruso provincija paskelbė referendumą dėl autonomijos. Jai pritarė 85,6 proc. referendume dalyvavusių gyventojų, tačiau 37,9 proc. savo nuomonės nepareiškė, todėl autonomijos reikalavimas buvo atmestas kaip keliantis grėsmę valstybės vientisumui.

1960 metais Santa Kruso provincijoje buvo 50 tūkst. gyventojų. Dabar jų - jau 1,5 mln., nes į ištekliais turtingą regioną važiuoja žmonės iš visos šalies. Čia prezidentas nėra mėgstamas, priešingai negu šalies sostinėje La Pase.

Santa Kruso provincijos gatvėse net dieną pasitaiko ginkluotų išpuolių. Tuomet deginama viskas, kas pakliūva, daužomos parduotuvių vitrinos, ir niekas nebaudžia už tokį chuliganizmą. Nuo vandalizmo kenčia ir ES institucijų pastatai, dėl to į provinciją nepatenka regionui siunčiama parama. Kai gatvėse buvo nužudyta daugiau kaip 30 žmonių, provincijos gubernatorius atsidūrė sostinės kalėjime, nes Bolivijos valdžia pareiškė, jog tai padaryta jo nurodymu. Gubernatoriaus rėmėjai tai vadina provokacija, tačiau teismais nepasitikintys indėnai budi prie kalėjimo, kad regiono vadovas neišeitų į laivę.

Trečia pasaulyje pagal kokamedžio auginimą

Šalies vyriausybė aiškina kovojanti su nelegalia prekyba narkotikais. Bolivija pasaulyje pagal išaugintų kokamedžio lapų kiekį nusileidžia tik Kolumbijai ir Peru. Prieš E.Moralesui ateinant į valdžią, šio augalo plantacijos užėmė apie 14,6 tūkst. hektarų. Dabar šiai kultūrai auginti suteikiamos kvotos, kokamedžiai legaliai auga 12 tūkst. hektarų plote. Jie yra pragyvenimo šaltinis daugeliui žemdirbių, be to, iš šio augalo gaminami ne tik narkotikai, jo dedama ir į koka-kolą.

Kokamedžio plotų kontrolei, nelegaliam eksportui demaskuoti ir žemdirbiams remti ES yra skyrusi 36 mln. eurų.

Pasuko utopinio socializmo keliu

Bolivija - prezidentinė respublika, suskirstyta į 9 regionus. Prezidentas sudarydavo vyriausybę ir skirdavo devynių regionų vadovus - gubernatorius. Tačiau opozicija pasiekė, kad gubernatoriai būtų renkami tiesiogiai, nors tai ir prieštarauja šalies Konstitucijai. Kadangi Konstitucinis teismas paleistas, šio sprendimo niekas negali užginčyti.

Bolivijos, kurioje veikia 4 pagrindinės partijos, parlamentas susideda iš 27 Senato ir 130 Deputatų rūmų narių. Tačiau situacija sudėtinga, nes Senatą valdo opozicija, o Deputatų rūmus - prezidento šalininkai.

Vos tik atėjęs į valdžią E.Moralesas nusprendė minimalų uždarbį padidinti 50 proc. - iki 660 bolivianų (apie 250 litų), nors vidutinis atlyginimas siekia tik apie 50 dolerių (130 litų). 1500 dolerių uždirbantis prezidentas (jo pirmtakas gaudavo 5000 dolerių) didžiąją dalį atlyginimo skiria socialinėms gyventojų reikmėms.

Kadangi nė vienas valstybės tarnautojas negali uždirbti daugiau nei šalies vadovas, buvo sumažintos pernelyg išpūstos valdininkų algos, Be to, daugybė kvalifikuotų darbuotojų ėmėsi privataus verslo.

Prezidentas siekia, kad visi šalies gyventojai būtų raštingi ir skatina jaunimą studijuoti savo šalyje. E.Moralesas ir jo aplinka pasisako už nemokamą švietimą ir nemokamas medicinos paslaugas. Tuo, kad Bolivija kuria utopinį socializmą, stebėtis nereikėtų, nes šalies prezidentas - kokamedžio plantacijose dirbęs indėnas, kartu su bendraamžiais mėgęs žaisti futbolą.

E.Moralesas ir tapęs valstybės vadovu darbo dieną pradeda 5 val. ryto, o baigia apie vidurnaktį. 2005 metais už jį balsavo 53,7 proc., o per šį rugsėjį surengtą tautos pasitikėjimo referendumą - 67 proc. rinkėjų.

Viena skurdžiausių valstybių

Bolivija - tai aukščiausiai išsidėsčiusi ir labiausiai izoliuota Lotynų Amerikos valstybė. Sostinės La Paso oro uostas yra 4 km aukštyje. Ši valstybė užima tokį plotą kaip Prancūzija ir Ispanija kartu paėmus, tačiau joje - tik 9,3 mln. gyventojų. Apie 50 proc. jų sudaro savo tradicijas išlaikę indėnai.

Šiandien Bolivija, kurioje vyrauja žemės ūkis, - viena vargingiausių Lotynų Amerikos valstybių. Pagrindinė eksporto prekė - sojos pupelės. Taip pat eksportuojamas ir cinkas, auksas, sidabras. Dujotakiu per Braziliją gabenamos gamtinės dujos, kurių ištekliais Bolivija Lotynų Amerikoje nusileidžia tik Venesuelai.

Didžiausią ekonominę krizę Bolivija, kaip ir Lietuva, patyrė 1999 metais, kai BVP augo mažiau nei 1 procentu. Nors situacija kiek pagerėjo, pernai metinė infliacija nuo 4,5 proc. padidėjo iki 8 procentų. Biudžeto deficitas Bolivijoje siekia 7 proc., ji yra viena labiausiai įsiskolinusių Lotynų Amerikos šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"