TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Valstybėje tvarką darys asmeninės V. Putino pajėgos

2016 04 11 6:00
Vladimiras Putinas, lydimas prezidento saugumo tarnybos šefo Viktoro Zolotovo (kairėje), per vizitą Vienoje 2007 metais. AFP/Scanpix nuotrauka

Vladimiras Putinas dar tvirčiau suima į savo rankas valdžią Rusijoje – jis kuria Nacionalinę gvardiją, naują jėgos struktūrą, kuri iš esmės bus pavaldi tik jam vienam. Kritikai sako, kad tai dar vienas žingsnis į policinę valstybę.

Rusijos prezidentas V. Putinas netikėtai paskelbė, kad kuriama Nacionalinė gvardija kovai su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Per televiziją transliuotame susitikime su vidaus reikalų ministru Vladimiru Kolokolcevu ir kitais saugumo pareigūnais jis pasakė, kad naujosios pajėgos kuriamos VRM Vidaus kariuomenės pagrindu. V. Putinas nurodė, kad Nacionalinė gvardija vykdys funkcijas, kurias vykdė OMON, riaušių policijos, greitojo reagavimo ir kiti padaliniai.

Ši didelio masto jėgos struktūrų pertvarka palietė ir Rusijos narkotikų kontrolės agentūrą bei federalinę migracijos tarnybą – jos nuo šiol tampa pavaldžios vidaus reikalų ministerijai.

Iš KGB atėjęs Viktoras Zolotovas (dešinėje) laikomas Rusijos prezidentui artimu ir lojaliu žmogumi./Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasak apžvalgininkų, V. Putinas neatsitiktinai keičia jėgos žinybų struktūrą – Kremlius baiminasi socialinių neramumų, kuriuos gali paskatinti ekonominiai sunkumai. Rusijos ekonominės prognozės nerodo nieko gera. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, šalies vidaus produktas šiemet kris mažiausiai 2 procentais.

„Nėra jokio reikalo kurti Nacionalinę gvardiją iš vidaus kariuomenės ir kitų pajėgų, jei nebijai žmonių nepasitenkinimo“, – sakė Markas Galeotti iš Niujorko universiteto.

Rusijos politologai jam antrina: V. Putinas nerimauja dėl savo asmeninio saugumo, nes elito padėtis blogėja. „Tai ne Nacionalinė gvardija, o V. Putino gvardija, nes niekas kitas, tik jis, negali jai vadovauti“, – sakė politologas Dmitrijus Oreškinas.

Kaip rašo „The Financial Times“, V. Putinas nori, kad jo valdžia Rusijoje prilygtų Romos imperatorių valdžiai. Nacionalinę gvardiją sudarys keli šimtai tūkstančių žmonių – „steroidinė pretorijonų gvardija“, kaip pavadino vienas analitikas.

Viktoras Zolotovas, kurį V. Putinas paskyrė vadovauti šiai naujai struktūrai, buvęs jo asmens sargybinis, laikomas absoliučiai prezidentui ištikimu žmogumi. Jis bus tiesiogiai pavaldus V. Putinui, apeinant vidaus reikalų ministrą.

Masėms ir elitui tramdyti

Viktoras Zolotovas cerkvėje per stačiatikių Velykas.

„Galbūt šių pajėgų uždavinys – laikyti pažabotas ne tik mases, bet ir elitą“, – svarsto M. Galeotti.

Kad ir kokias atsainumo grimasas rodo Rusija, reaguodama į vadinamųjų Panamos popierių paviešinimą, vis dėlto V. Putino draugams iš artimiausios aplinkos visai nesaldu ir gerokai baugu. Dėl šių paviešinimų Kremlius ne juokais supanikavo. Žinoma, Rusija nesiims jokių tyrimų dėl politikų, verslininkų ir aukšto rango pareigūnų neteisėtai užvaldytų kapitalų išvedimo iš šalies į lengvatinio apmokestinimo rojus, bet šiems asmenims vis tiek neramu, kas dabar nutiks jų turtams. Tarptautinis tyrimas gali baigtis jų konfiskavimu ar įšaldymu, o patys tie žmonės gali tapti ieškomi Interpolo, tad iš Rusijos net nosies negalės iškišti.

Oficialus V. Putino reitingas, po Krymo aneksijos 2014 metais pašokęs į neregėtas aukštumas, ir toliau laikosi maždaug ties 80 proc., tačiau yra ženklų, kad po dviejų metų ekonomikos nuosmukio stiprėja paprastų rusų nepasitenkinimas. Šiemet pirmą kartą per dvejus metus rusų, kurie mano, jog šalis eina teisinga kryptimi, skaičius, Levados centro duomenimis, nukrito žemiau 50 proc., o protestų, nesusijusių su politiniais reikalavimais, pernai padaugėjo 40 procentų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Nacionalinė gvardija galės būti naudojama viešajai tvarkai palaikyti. Jis neigė, kad šių pajėgų sukūrimas susijęs su rinkimais, kurie vyks rugsėjį. Kritikai sako, kad kaip tik per juos valdžia labiausiai ir baiminasi neramumų.

Bijo spalvotų revoliucijų

Opozicinės liberalios „Jabloko“ partijos vadovė Emilija Slabunova sakė, jog tai valdžios mėginimas apsisaugoti nuo protestų, o nepriklausomas karinis analitikas Aleksandras Goltsas teigia, kad Rusijos valdžia bijo spalvotųjų revoliucijų, kokios įvyko kaimyninėse šalyse Ukrainoje ir Gruzijoje.

Panašu, kad Nacionalinė gvardija bus galinga jėga. Ji turės teisę šaudyti arba panaudoti jėgą be perspėjimo, įeiti į privačias valdas, jei manys, kad iškilęs pavojus civiliams ar patiems Nacionalinės gvardijos nariams.

Pasak kai kurių nepatvirtintų pranešimų, Nacionalinė gvardija gali siekti iki 400 tūkst. žmonių ir net turėti tankus, sunkiąją artileriją bei kovos sraigtasparnius. Kaip ši nauja jėga bendradarbiaus su kitomis saugumo tarnybomis ir vidaus reikalų ministerija, nėra iki galo aišku.

Vasarį V. Putinas yra įspėjęs, kad Rusijos „priešai užsienyje“ rengiasi įsikišti į Rusijos parlamento rinkimus rugsėjį, ir saugumo tarnybos turi tam užkirsti kelią. Maskva jau seniai kaltina Vakarus mėginimais įtakoti rinkimus Rusijoje, skatinant masinius protestus.

Po 2011 metų parlamento rinkimų tūkstančiai protestuotojų užliejo Maskvos ir kitų miestų gatves – žmonės netikėjo rinkimų rezultatais, įtarė jų klastojimą. Pasak žinovų, jau tada V. Putinas susimąstė apie Nacionalinės gvardijos kūrimą.

Po šių protestų dešimtys opozicijos veikėjų buvo areštuoti ir sukišti į kalėjimus. Kai kuriems dar ir dabar iškeliamos naujos bylos pagal išgalvotus kaltinimus.

Artimas ir ištikimas

Apie 62 metų V. Zolotovą mažai kas žinoma. Jis linkęs vengti viešumo ir susilaiko nuo politinių pareiškimų. Bet dauguma apžvalgininkų sutinka, kad jo paskyrimas nėra atsitiktinis, o liudija apie artimumą ir lojalumą Rusijos prezidentui.

Gimęs darbininkų šeimoje V. Zolotovas pradėjo savo karjerą kaip meistru mašinų gamykloje, vėliau įstojo į KGB gretas. Jis 20 metų buvo sovietų saugumo agentas.

1994 metais V. Zolotovas tapo tuometinio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako ir jo pavaduotojo V. Putino asmens sargybiniu. Būtent tada jis greičiausiai ir užmezgė artimus ryšius su būsimu prezidentu, netgi tapo jo dziudo treniruočių partneriu.

Kai 1999 metais V. Putinas buvo paskirtas ministru pirmininku, V. Zolotovas tapo jo saugumo palydos vadovu. Tame poste jis išbuvo iki 2013 metų, o tada buvo perkeltas į Vidaus reikalų ministeriją ir buvo atsakingas už vidaus kariuomenę.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"