TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Valstybės kišenėse švilpauja vėjai

2015 04 23 6:00
Netrukus Graikijos vyriausybė pristigs pinigų pensijoms, algoms ir kitoms išmokoms. Reuters/Scanpix nuotrauka

Graikų pyktis ir vėl nukreiptas į vyriausybę - ji žadėjo užbaigti jų kančias nutraukdama griežto taupymo politiką, kuri paliko tūkstančius žmonių be darbo ir pragyvenimo šaltinių. Į valdžią atėję kairieji radikalai nebeturi pinigų algoms ir pensijoms, o derybos su skolintojais nejuda į priekį.

Graikijos vietos valdžia pakilo į maištą prieš vyriausybę, šiai užsimojus iš savivaldybių ir valstybinių įstaigų atimti pinigus, kad šalis kaip nors išgyventų. Per skubų susitikimą, surengtą Atėnuose, įtūžę merai nusprendė nepaklusti vyriausybės reikalavimui pervesti savo rezervus į centrinio banko sąskaitą. Jie taip pat sutarė rengti protestus ir imtis "visų įmanomų politinių ir teisinių priemonių" prieš šį kairiųjų radikalų vyriausybės sprendimą. "Nė viena savivaldybė neturi pervesti nė vieno euro į Graikijos banką", - pareiškė vieno šiaurės vakarinio miestelio meras Ioannis Lolas.

Vyriausybė priėmė dekretą, kuriuo reikalauja, kad valstybinės įstaigos, tokios kaip Nacionalinis operos teatras, Nacionalinė meno galerija ir net ligoninės bei darželiai, iš savo turimų pinigų suteiktų trumpalaikes paskolas valstybei. Taip tikimasi gauti 2,5 mlrd. eurų - tiek, kiek gegužės mėnesį reikia pensijoms, algoms ir kitoms išmokoms. Nieko panašaus nėra buvę per visą pastarojo meto Graikijos istoriją. Pinigų valstybei jau paskolino kai kurie pensijų fondai, bet to negana. Po kelių savaičių šalis visiškai nebeturės pinigų, o derybos su tarptautiniais kreditoriais stringa.

Reformų nematyti

Kol nėra susitarimo su 19 euro zonos šalių ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Graikija negali gauti 7,2 mlrd. eurų iš pagalbos fondų, o be šių pinigų negalės įvykdyti įsipareigojimų skolintojams. Mainais į pagalbą iš Graikijos reikalaujama reformų, bet ši neskuba jų imtis. Europos Sąjungos pareigūnai nusivylę lėtu derybų tempu ir nelabai tikisi kokių nors rezultatų per euro zonos finansų ministrų susitikimą Rygoje šį penktadienį. Nors Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis demonstruoja pasitikėjimą, kad dėl pagalbos sąlygų pavyks susitarti, drauge perspėja, jog kitu atveju "tai būtų katastrofa mums visiems".

Graikijos vyriausybė ėmėsi precedento neturinčio žingsnio - jėga verčia valstybines įstaigas suteikti valstybei trumpalaikes paskolas pervedant savo pinigus į centrinį banką. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kitas euro grupės susitikimas numatytas tik gegužės 11-ąją, dieną prieš kitą didelį Graikijos mokėjimą TVF. Abejojama, ar nesusitarusi su kreditoriais Graikija galės tai padaryti. O šie reikalauja esminių reformų, įskaitant pensijų ir darbo rinkos liberalizavimo. Daugelį reikalavimų prieš tris mėnesius pradėjusi dirbti Alexio Tsipro vyriausybė atmetė, nes buvo išrinkta prižadėjusi atsisakyti griežto taupymo politikos ir biudžeto karpymų, kurie įstūmė ekonomiką į nuosmukį, o graikus - į skurdą. Šią išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo politiką Graikijoje vykdė virtinė vyriausybių nuo 2010 metų, kai šalis bemaž bankrutavo ir tapo priklausoma nuo užsienio pagalbos - visos jos užsitraukė graikų neapykantą. Per tą laiką nedarbas Graikijoje pasiekė rekordines aukštumas (pernai siekė 26 proc.), gyventojų pajamos sumažėjo trečdaliu.

"Gazprom" ieško vartų

Būgštavimai, kad netrukus Graikija vėl bus nemoki ir turės palikti euro zoną, nesitraukia. O vyriausybė mėgina ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių ne Europos Sąjungoje. Neseniai A. Tsipras viešėjo Maskvoje, o šią savaitę Atėnuose susitiko su "Gazprom" vadovu Aleksejumi Milleriu. Mat Graikija nori dalyvauti Rusijos dujotiekio "Turkijos srautas" projekte ir net tikisi gauti avansu 5 mlrd. eurų - tokie pinigai jai būtų tikrai ne pro šalį.

Šis susitikimas pakurstė spėliones apie galimą daugiamilijardinį Maskvos ir Atėnų sandorį kaip tik tokiu metu, kai ES apkaltino "Gazprom" antimonopolinių įstatymų pažeidimu. Tačiau tiek Maskva, tiek Atėnai suinteresuoti bendradarbiauti energetikos srityje. "Gazprom" ieško vartų į Europą, kad per juos galėtų tiekti dujas apeidama Ukrainą, kuri pastaruoju metu tapo didžiausia Rusijos prieše. O Graikijai per jos teritoriją einantis dujotiekis duotų milžiniškas metines pajamas.

Tikėtina, kad šis dujotiekis susidurs su įvairiomis kliūtimis, o Europos Komisija jau perspėjo, kad bet koks panašus projektas turi atitikti ES įstatymus. A. Milleris neužsiminė apie jokį avansą, bet sakė, kad projektu domisi Europos kompanijos, jį galėtų įgyvendinti Rusijos ir ES konsorciumas. Per Graikiją "Gazprom" galėtų pumpuoti iki 47 mlrd. kubinių metrų dujų. Nuo 2019 metų Rusija nebeplanuoja eksportuoti dujų per Ukrainą.

Sandoris dėl "Turkijos srauto" domina Graikijos energetikos ministrą Panagiotį Lafazanį (kairėje) ir "Gazprom" vadovą Aleksejų Millerį. / SIPA/Scanpix nuotrauka

Derybomis su "Gazprom" Atėnai siunčia signalą Europai, kad gali suartėti su Rusija, jei nepavyks susiderėti dėl naujų pagalbos sąlygų. Tačiau viskas dar labai neaišku, taip pat ir tai, ar A. Tsipras iš tikrųjų pasirengęs prisiimti tokią politinę ir geopolitinę riziką, kokią užsitrauks dėl broliavimosi su Maskva.

Praranda rinkėjų malonę

Tuo metu didžiulė graikų parama vyriausybei ir jos pozicijai derybose su skolintojais blėsta. Naujausios apklausos rodo, kad derybinei vyriausybės strategijai vis dar pritaria 45,5 proc. graikų, bet 39,5 proc. jų jau nebepatenkinti. Tai didžiulis pasikeitimas vos per porą mėnesių. Anksčiau premjero A. Tsipro ir jo finansų ministro Y. Varoufakio populiarumas siekė net 72 proc. - tiek graikų vasario pradžioje buvo patenkinti jų požiūriu, karinga ir priešiška Europai, ypač Vokietijai, retorika, įvairiais pagrūmojimais ir graikų išdidumo kurstymu.

Kita vertus, apklausos nuolatos rodo ir tai, kad graikai nenori "Grexito" - taip vadinamas šalies išėjimas iš euro zonos. Bet kokie vyriausybės žingsniai, peršantys mintį, kad šalis gali atsisakyti euro ir grįžti prie drachmos, menkina jos populiarumą. To nenori ir Briuselis. Tad grėsmingasis "Grexitas" tik nuolat minimas, bet taip ir neišsipildantis.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"