TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Valstybingumo inscenizacija

2014 11 04 6:00
Aleksandras Zacharčenka žada atsiimti visas separatistams "priklausančias" teritorijas. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Europos Sąjunga ir vyriausybė Kijeve pasmerkė prorusiškų separatistų surengtus rinkimus Rytų Ukrainoje kaip neteisėtus, tačiau Maskva juos pripažįsta. Separatistai paragino Kijevą susitaikyti, kad Donbasas jau nebėra Ukrainos teritorija. Jų fantazijas apie valstybingumą maitina tik Rusijos ginklai.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pareiškė, jog rinkimai Rytų Ukrainoje neteisėti, nebus pripažinti ir yra "nauja kliūtis kelyje į taiką". Vyriausybė Kijeve balsavimą pasiskelbusiose Donecko ir Luhansko respublikose pavadino farsu. O Rusija pabrėžė, kad gerbia "pietryčių gyventojų valios pareiškimą", ir paragino Kijevą "tęsti dialogą" su separatistais. "Išrinktieji gavo mandatą spręsti įprasto gyvenimo atkūrimo regione praktinius klausimus", - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Vokietija paprašė Rusijos gerbti „Ukrainos vientisumą" ir leido suprasti, kad pagal tai vertins prezidentą Vladimirą Putiną bei sankcijas Rusijai - jos gali griežtėti.

Separatistai surengė ne tik dalies regionų, kartu vadinamų Donbasu, prezidentų, bet ir parlamentų rinkimus. Jie ignoruoja ES ir Kijevo reikalavimus, kad pagal Minske rugsėjį pasiektus susitarimus vietos rinkimai gali vykti tik vadovaujantis Ukrainos įstatymais. Separatistų lyderiai atkerta, esą jų nepriklausomos valstybės neprivalo paisyti Ukrainos įstatymų, todėl nedalyvavo ir prieš savaitę surengtuose visuotiniuose Ukrainos rinkimuose. Jie išspausdino daugiau kaip 4 mln. balsalapių ir išdalijo šiuos rinkėjams savo kontroliuojamose teritorijose. Separatistai neslėpė, kad balsuoti galėjo visi, kas atvyko ginti Donbaso. Taigi rinkimai vyko nesilaikant jokių taisyklių, keliais ir gatvėmis riedant tankams bei kitai sunkiajai ginkluotei. Šis balsavimas separatistams buvo svarbus, nes leido, jų nuomone, įteisinti savo valdžią ir dar labiau atsiriboti nuo Kijevo.

Rugsėjo pabaigoje Minske Igoris Plotnickis (kairėje) intensyviai tarėsi su Rusijos pasiuntiniu Michailu Zurabovu.

Skelbiama, kad Donecke laimėjo Aleksandras Zacharčenka, o Luhanske - Igoris Plotnickis. Abu ir iki šiol vadino save pasiskelbusių respublikų vyriausybių vadovais. A. Zacharčenka, vadovaujantis separatistams, kovojantiems su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis kasybos ir pramonės centre Donecke, neturėjo jokių realių varžovų, surinko apie 80 proc. balsų ir tapo vadinamosios Donecko liaudies respublikos, kurios nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, pirmuoju prezidentu. Jo partija gaus daugiausia mandatų parlamente. A. Zacharčenka žada susigrąžinti rytines teritorijas, dabar kontroliuojamas ukrainiečių. Šis 38 metų verslininkas, tapęs kovotojų vadu, sakė pardavęs savo verslą, kad galėtų finansuoti sukilėlius, su kuriais balandžio 16 dieną užėmė srities administracijos pastatą. Vėliau ta sritis paskelbė nepriklausomybę – kaip ir gretimas Luhanskas, kurio prezidentu buvo patvirtintas I. Plotnickis, sekmadienį surinkęs 63 proc. balsų.

Kalnakasio sūnus

A. Zacharčenka pabrėžia esantis Donecko senbuvis, o oficialioje biografijoje nurodo, kad jo tėvas 30 metų dirbo kalnakasiu. Nors šis vyras nėra pasižymėjęs kovose kaip kiti sukilėlių vadai, tokie kaip Motorola arba Givis, šiuo metu vadovaujantys kautynėms dėl strategiškai svarbaus Donecko oro uosto, jis buvo vienas iš lyderių Slovjansko mieste – separatistų tvirtovėje, kurią Ukrainos pajėgos užėmė liepą po du mėnesius trukusių mūšių. Rugpjūtį A. Zacharčenka tapo sukilėlių „premjeru“ - perėmė postą, anksčiau priklausiusį porai Rusijos piliečių. Šis politinis pokytis veikiausiai turėjo patvirtinti Kremliaus pareiškimus, jog sukilimas Rytų Ukrainoje yra tik vietos jėgų reikalas.

Tiek A. Zacharčenka, tiek Maskva neigia Kijevo pareiškimus, kad kautynėse dalyvauja Rusijos pajėgos, nors separatistai turi daug modernios ginkluotės. „Jeigu Rusija pasiųstų čia savo karius, kalbėtume apie kautynes prie Kijevo arba apie Lvovo užėmimą“, – aiškino A. Zacharčenka. Tačiau kartu sveikino „tūkstančius savanorių“, atvykstančių iš Rusijos. „Rusijos savanoriai visuomet pirmi padeda kitiems žmonėms, siekiantiems laisvės ir nepriklausomybės“, – pabrėžė jis.

A. Zacharčenka buvo vienas asmenų, rugsėjo 5 dieną pasirašiusių susitarimą dėl paliaubų, kurių, kaip pats tvirtina, separatistai laikosi, nors abi konflikto šalys toliau kasdien rengia bombardavimus. Šis veikėjas taip pat teigia, jog kovotojai planuoja užimti dar kelis miestus Ukrainos pietryčiuose, tarp jų - Mariupolio uostamiestį, esantį prie Juodosios jūros. Jei separatistai perimtų šį strategiškai svarbų uostamiestį, atsirastų tiesioginis susisiekimas tarp Rusijos ir Krymo, kuris priklauso Ukrainai, bet Maskva pasiuntė į pusiasalį "žaliuosius žmogelius", surengė referendumą ir prijungė Krymą prie Rusijos. Taip gabalas teritorijos buvo atplėštas nuo Ukrainos iš esmės neiššovus nė vieno šūvio.

„Turime susigrąžinti visas mums priklausančias žemes - derybomis ar kitais būdais“, - sakė A. Zacharčenka ir įspėjo, kad laukia „labai įnirtingi susirėmimai“. Tačiau visą kaltę dėl konflikto jis verčia Kijevui. Netrukus, kai buvo paskelbti rinkimų rezultatai, A. Zacharčenka pareiškė, jog Ukrainos vyriausybė, „priešingai nei tvirtina, nenori taikos“.

Nors A. Zacharčenka mano, kad naujasis - prezidento - titulas suteiks jam daugiau teisėtumo, separatistų vadas teigia žinantis, jog vadinamoji Donecko liaudies respublika nesulauks didesnio pripažinimo. „Labai tikėtina, kad nebūsime pripažinti. Viena vertus, tai blogai, kita vertus - gerai, nes tada neturėsime tarptautinių įsipareigojimų“, - dėstė jis.

Buvęs sovietų karininkas

Analogiška situacija susiklosčiusi kitame separatistų savavališkai paskelbtame teritoriniame darinyje - „Luhansko liaudies respublikoje“, kurios prezidentu išrinktas I. Plotnickis. Stambaus stoto 50-metis buvęs sovietų armijos karininkas į separatistų valdžios olimpą iškilo, kai buvo sužeistas Valerijus Bolotovas - ankstesnis Luhansko sukilėlių vadas. Kaip dauguma separatistų lyderių, I. Plotnickis jaučia nostalgiją sovietinei praeičiai. Kai rytiniame Charkovo mieste buvo nuversta bolševikų revoliucijos vado Vladimiro Lenino statula, šį veiksmą jis pavadino „moraliniu genocidu“. Kijevas kaltina I. Plotnickį perdavus Rusijai ukrainiečių lakūnę Nadiją Savčenko. Maskva ją laiko kalėjime ir kaltina dviejų rusų žurnalistų nužudymu Rytų Ukrainoje. Lakūnės gynėjai tvirtina, kad ji buvo separatistų pagrobta ir neteisėtai išvežta į Rusiją. Regis, N. Savčenko yra išrinkta į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, nes Julijos Tymošenko partijos sąraše buvo įrašyta antroji.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"