TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vandenilinis automobilis: realybė ar svajonė

2008 09 22 0:00
Užsipildyti automobilį vandeniliniu kuru Amerikoje ne problema.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jei Lietuvoje ir toliau taip didės automobilių srautas ir jų išmetamų dujų koncentracija, netrukus ir mūsų miestuose gyventojams prireiks respiratorių.

Daugėjant autotransporto priemonių Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, didėja ir oro užterštumas. Sostinės gatvėse neretai regime dulkių stulpus, kuriuos sukelia kasdienės transporto spūstys. Dėl automobilių išmetamo anglies dvideginio koncentracijos kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, žmonės dėvi respiratorius bandydami apsisaugoti nuo užteršto oro.

"Jei automobilių srautas ir jų išmetamų dujų koncentracija didės, kaip didėja dabar, ir nebus imtasi jokių prevencinių priemonių, netrukus respiratorių prireiks ir didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams", - sako europarlamentarė Danutė Budreikaitė.

Kaip gyventi švariau?

Šiandien ES institucijos vis dažniau prabyla apie naujus kovos su oro tarša, o tuo pačiu su klimato kaita, būdus. Bendrijoje vieningai sutariama, kad siekiant pagerinti Europos miestų oro kokybę, ES transporto sektoriui reikia esminės reformos. Viena siūlomų priemonių - sukurti bendrą rinką naujoms transporto priemonėms, naudojančioms aplinką mažai teršiančius degalus: vandenilį, biodegalus ir elektros energiją, pakeisiančius iškastinį kurą. Tai - ES transporto ateitis.

Pasak europarlamentarės Danutės Budreikaitės," vandenilio, kaip transporto kuro, naudojimas aplinkai nekenksmingas, nes neišskiria anglies dvideginio ir šiltnamio efektą keliančių dujų. Pradėjus eksploatuoti vandenilines transporto priemones, labai pagerėtų Europos miestų oro kokybė. Tad rugsėjo pradžioje vandenilinės transporto priemonės buvo įtrauktos į Europos Bendrijos transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemą. Tikimasi, kad tai išjudins kol kas lėtai besivystančią ir susiskaldžiusią šių transporto priemonių vidaus rinką".

Trūksta degalinių

Lietuvoje apie vandenilines transporto priemones kol kas mažai diskutuojama. Vargu ar gatvėje sutiktas atsitiktinis praeivis pasakytų, kad yra girdėjęs ką nors apie tokio tipo transporto priemonę. Daugelis tik pagūžčiotų pečiais ir tik tvirtai užtikrintų, kad tokio automobilio nevairuoja.

Vakarų Europos šalyse vandeniliu varomos transporto priemonės jau gaminamos, tačiau kol kas didžiausia kliūtis jų populiarėjimui ne gamyba, ir net ne kaina, bet tai, kad nėra infrastruktūros, t. y. trūksta vandenilio papildymo degalinių. Šiuo metu Europoje veikia tik apie 40 vandenilio degalinių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia dvi tokios degalinės, Ispanijoje - viena, o valstybėse narėse, įstojusiose į ES 2004-aisiais ir vėliau, tokių degalinių iš viso nėra.

Labiausiai pažengusios vandenilio transporto priemonių gamyboje yra JAV ir Kanada. Vien Kalifornija turi tiek vandenilio degalinių, kiek turi visa Europa. Stengiasi neatsilikti ir Japonija.

Galima panaudoti plačiau

"Europos bendrijos 7-oje mokslinių tyrimų programoje vandenilio panaudojimo tyrimams skirta 300 mln. eurų. Vandenilis gaunamas skaidant vandenį į vandenilį ir deguonį, tad jo panaudojimas reikštų ir priklausomybės nuo naftos tiekėjų sumažėjimą. O tokia alternatyva yra mūsų šalių vienas energetinio saugumo garantų", - pabrėžia Danutė Budreikaitė.

Tačiau transportas tėra tik viena sritis vandenilio panaudojimui. Japonija, spręsdama energetikos tiekimo problemas, jau sukūrė eksperimentinius vandenilinio kuro elementus, skirtus namų apšildymui ir karšto vandens tiekimui.

Tuo tarpu Lietuvoje pirmiausia reikėtų tiesiog imtis visuomenės informavimo apie vandenilines transporto priemones ir jų pranašumus, o mokslas galėtų pasinaudoti Japonijos gera patirtimi ir išanalizuoti jos pritaikymo galimybes Lietuvoje, ypač namų šildymui, kai taip katastrofiškai kyla naftos ir dujų kainos.

"Žinoma, jeigu bus imamasi priemonių mažinti transporto spūstis, efektyviau reguliuojant automobilių srautus, bei kuo dažniau ir kruopščiau bus valomos gatvės - oro užterštumas mažės. Be to, prie švaresnės aplinkos puoselėjimo gali prisidėti ir kiekvienas vairuotojas, teisingai ir protingai eksploatuodamas savo asmeninę transporto priemonę", -pastebi D.Budreikaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"