TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vangi ES plėtra

2012 10 11 8:31
Balkanų kraštams ir kitoms valstybėms, norinčioms tapti ES narėmis, dar teks palaukti, kol Bendrija atvers duris. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Europos Komisijoje (EK) aptarti Europos Sąjungos (ES) plėtros iššūkiai ir potencialių narių - Vakarų Balkanų kraštų, Turkijos, Islandijos - pažanga. 

Serbijos valdžia linkusi paaukoti narystės ES perspektyvą, kad išsaugotų teises į Kosovą. Buvęs serbų karo laikų lyderio Slobodano Miloševičiaus patikėtinis, dabartinis Serbijos prezidentas Thomasas Nikoličius apskritai neketina lankstytis Vakarų valstybėms. "Srebrenicoje genocidas nevyko. Nė vienas serbas, tarp jų ir aš, to nepripažins. Jeigu reikės atsisakyti Kosovo, mes geriau pamiršime Europą. Kalbame ne apie tai, ar mums reikia Europos. Pagrindinis klausimas - ar jie nori mūsų", - ultimatyviai kalbėjo T.Nikoličius. Liežuvio nevaldė ir krašto premjeras, komentuodamas ES reakciją į tai, kad Serbija praėjusį savaitgalį uždraudė rengti gėjų paradą: "Eina velniop tokia Sąjunga, kur gėdos paradas atvertų duris narystei."

EK ataskaitoje, kur aptariama Serbijos pažanga, nesiūloma pradėti derybų dėl narystės, nors apie Srebrenicą ar Kosovą nė neužsimenama. Tačiau dokumente reikalaujame laikytis susitarimų, sudarytų dar prieš T.Nikoličiaus atėjimą į valdžią, taip pat pagerinti santykius su Kosovu ir intensyviau kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu.

EK įvertinimas turėtų būti skaudus smūgis Serbijai, kuri oficialia kandidate į ES tapo šių metų pavasarį. Vis dėlto Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso nelinkęs sureikšminti Serbijos prezidento tauškalų. "Ši Europos dalis ne taip seniai patyrė nepaprastai skausmingų dalykų. Mes turime pagalvoti apie jos jaunus žmones, kurie nori keliauti, mokytis ir dirbti. Tai - svarbiausia", - sakė jis. 1995 metų įvykius Srebrenicoje, kur serbų kareiviai nužudė 8 tūkst. musulmonų berniukų ir vyrų, EK vadina "genocidu", nors šio termino netaiko kitoms panašioms nelaimėms, pavyzdžiui, 1,5 mln. armėnų žūčiai 1915 metais.

Serbija dėjo ypač daug pastangų, kad atsikratytų Balkanų mušeikos epiteto: reformavo ekonomiką, institucijas, areštavo visus karo laikų nusikaltėlius. Tačiau santykiai su Kosovu išlieka įtempti. Daugiau nei 90 valstybių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir 22 iš 27 ES narių, pripažįsta neturtingą kraštą nepriklausoma teritorija. Belgradas prisiekė niekada to nedarysiąs.

Naujoje ES plėtros strategijoje EK nurodo, kad korupcija ir organizuotas nusikalstamumas yra didžiausios kliūtys Vakarų Balkanų valstybėms siekiant narystės ES. Visame regione, ypač Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove, iki galo neįtvirtinta teisės viršenybė, trūksta gero valdymo, o nedarbas, ekonominės reformos ir socialinė atskirtis išlieka didžiausiais iššūkiais. Žodžio laisvė taip pat kelia daug rūpesčių, nes vyriausybės linkusios grasinti žurnalistams, ypač dažnai šis reiškinys pastebimas Turkijoje.

2014-2020 metais EK ketina skirti 14,2 mlrd. eurų Bendrijos plėtrai. Tai 2,5 mlrd. eurų daugiau nei 2007-2013 metų biudžete.

Kol kas sunkiausiai su iškeltais uždaviniais susidoroja Bosnija ir Hercegovina, kur vis dar tęsiasi politinė krizė po 2010 metų rinkimų. Makedonija, turinti kandidatės statusą nuo 2005-ųjų, nedaro pažangos dėl neišspręsto valstybės pavadinimo ginčo su Graikija. Kur kas geriau atrodo Albanija, tačiau pavasarį jos laukia nauji parlamento rinkimai. Juodkalnija irgi daro pažangą, bet jai reikėtų aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

EK priėmė atskirą komunikatą dėl Kroatijos, kuri prie ES prisijungs kitų metų liepą, kai Europos Tarybai pradės pirmininkauti Lietuva. Turkija ES institucijai neįtinka dėl žmogaus teisių pažeidimų, žodžio laisvės suvaržymų ir kitų teisinių trūkumų. Ankarai patariama pagerinti santykius su Kipru ir gerbti ES narių suverenias teises. Iš visų ES narystės siekiančių valstybių geriausiai atrodo Islandija. Tačiau pažangos ataskaitoje užsimenama, kad turtingas Šiaurės Europos kraštas galėtų teikti kokybiškesnes finansines paslaugas, užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą.

Po didžiosios naujokių priėmimo bangos 2004 metais entuziazmas dėl ES plėtros gana išblėsęs. Europiečiai ieško būdų, kaip įveikti ekonominius sunkumus, o jų vyriausybės - kaip išsikapstyti iš skolų. Be to, vaidas su Rumunija dėl jos premjero Victoro Pontos neadekvačių veiksmų Vakarų valstybėms dar kartą priminė, kad į Bendriją negalima priimti kraštų, kol neveikia demokratijos reformos.

"EU Observer", Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"