TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vargas dėl Rusijos JT Saugumo Taryboje

2015 03 30 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija, okupavusi Krymą, kariaujanti Donbaso regione, nepaiso tarptautinės teisės normų. Pažeistas Ukrainos suverenumas bei teritorinis integralumas, dvišaliai bei daugiašaliai susitarimai. Ar tai reiškia, kad tarptautinė teisė veiksminga tik taikos metu? 

Ne, atsako dr. Aleksandras Zadorožnas iš Kijevo valstybinio Taraso Ševčenkos universiteto. Anot jo, pergyvenusi Adolfą Hitlerį tarptautinė teisė pergyvens ir Vladimirą Putiną ir tik jos pagalba galima išspręsti Rusijos agresijos keliamas problemas.

Faktas, kad Rusijos prezidentas nepaiso tarptautinių standartų, nereiškia, kad jie nustojo egzistavę, kalba teisės ekspertas, palygindamas, kad ir toliau vadovaujamės baudžiamąja teise, net jei vyksta žmogžudystės. Kad tarptautinė bendruomenė nenustojo kliautis teisiniais principais rodo ir praėjusių metų kovo 27-ąją Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykęs balsavimas dėl rezoliucijos, smerkiančios Krymo aneksiją. Už balsavo šimtas, susilaikė 58, o prieš buvo 11 šalių tokių kaip Armėnija, Baltarusija, Bolivija, Kuba, Šiaurės Korėja, Nikaragva, Rusija, Sudanas, Sirija, Venesuela, Zimbabvė.

Ragina nebijoti Rusijos susierzinimo

Beveik šešios dešimtys susilaikiusių buvo smarkiai veikiamos Rusijos lobistų ir aiškindamos poelgį sakė, kad nenorėjo dar labiau erzinti agresorės. Tačiau Vilniuje viešėjęs ukrainiečių akademikas A. Zadorožnas teigia, kad metas atsisakyti tokios linijos, nes ji žalinga ir neleidžia spręsti susidariusios situacijos: „Bandome teisiškai įvertinti, ką Rusija padarė, ir ką turėtų daryti civilizuota tarptautinė bendruomenė, kad sustabdytų agresiją ir priverstų šalį bei konkrečius nusikaltėlius prisiimti atsakomybę. Gali atrodyti, kad šiandien netaktiška apie tai kalbėti, tačiau šiandiena nepastebimai virsta į rytojų. Manau, kad jei jau dabar apie tai kalbėsime, bus aiškiau, kokius žingsnius turime daryti“.

Visų pirma tarptautinės teisės ekspertas kvestionuoja Rusijos narystę JT. Žlugus Sovietų Sąjungai jos narystė Generalinėje Asamblėjoje ir nuolatinė vieta Saugumo Taryboje (ST) atiteko Rusijai. Pastaroji traktuota kaip Sovietų Sąjungos tąsa, tačiau visos kitos posovietinės šalys buvo iš naujo priimtos į organizaciją. Kaip teigia A. Zadorožnas, JT chartijoje nesama idėjų apie tokią tąsą, kokia įvyko Rusijos atveju: „Vadinasi, Rusija tapo JT nare nelegaliai“. Pastarieji Rusijos veiksmai taip pat kelią klausimą dėl narystės: „Ar agresorė gali būti nuolatine ST nare? Atsakymas – ne, nes ji turėtų būti atsakinga už taiką“. Pasak jo, reikalinga kelti šiuos klausimus, nebijant, kad Rusija dėl to susierzins.

Kitas dalykas – ne tik Rusija kaip valstybė yra atsakinga už agresijos veiksmus, bet ir konkretūs asmenys. Rusijos vadovai, anot A. Zadorožno, turėtų būti teisiami Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme: „Turime pakankamai faktų, parodymų. V. Putinas pats prisipažino dėl to, kas padaryta 2014 m. kovo 18-ąją. Jis pats turi būti nubaustas“.

Reikalinga tribunolą primenanti institucija

Jei asmenis reikia nubausti, valstybės lygiu svarbiausia sustabdyti agresiją, teigia akademikas iš Kijevo. Jis primena įsteigtus specialius tarptautinius baudžiamuosius tribunolus buvusiai Jugoslavijai bei Ruandai: „Suprantame, kad sprendimas sukurti tokį specialų ad hoc tribunolą Rusijai nebus priimtas ST. Tai neįsivaizduojama“. Tačiau nepraranda vilties, mat esama dviejų ad hoc sukurtų instrumentų pavyzdžių Libanui bei Kambodžai Generalinės Asamblėjos rūpesčiu. Sprendimą priėmė ne ST, o dauguma narių balsavimu. „Manau, tam, kad pradėtume procesą dėl Rusijos atsakomybės už agresyvius veiksmus ir parodytume nusiteikimą, mums reikia tokios ad hoc institucijos, kvazitribunolo“.

A. Zadorožnas tikisi, jog tokį procesą galėtų pradėti Ukrainos bei Lietuvos prezidentai. Pasak jo, teisę į atsakomuosius veiksmus neabejotinai turi nukentėjusi valstybė, tačiau keliskart už Rusiją mažesnei Ukrainai reikalinga tarptautinės bendruomenės parama. Ji jau taiko sankcijas agresorei, vadinasi, kaip teigia akademikas iš Ukrainos, gali inicijuoti ir institucijos dėl Rusijos atsakomybės įsteigimą. „Tai būtų logiškas žingsnis pagal tarptautinę teisę, nereikalaujantis papildomų jėgų ar pinigų“, – tvirtina jis.

Pamiršti Krymą – strateginė klaida

A. Zadorožno teigimu, kitas Rusijos žingsnis bus atplėšti Donbaso regioną: „Ukrainai svarbiausia, kad ten nesilietų kraujas. [...] Tačiau negalime laukti šio proceso rezultatų. Būtina Rusiją patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl Krymo okupacijos, tirti šį nusikaltimą. Tai svarbu norint sustabdyti agresorę Ukrainos Rytuose“. Anot jo, sąmoningai pasirinkdami teisiškai nevertinti, pateisinti agresorę, kuriame pavojingą situaciją. „Kremlius žada: pamirškite Krymą, tuomet sudėsime ginklus Ukrainos Rytuose. Manau, kad dalis parlamento narių – neturiu mintyje prezidento – irgi taip galvoja. Juk Krymo gyventojai daugiausiai rusai, galime jį pamiršti ir panašiai. Tai absoliuti strateginė klaida. Jei pamiršime Rusijos įvykdytą nusikaltimą, jos agresyvūs veiksmai tikrai nebus sustabdyti“.

Pranešimas skaitytas kovo 26 dieną Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Užsienio reikalų ministerijos surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Metai po Maidano: pamokos bei iššūkiai Europai ir Ukrainai“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"