TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vasariniai nuogąstavimai išsipildė

2011 09 15 0:00
Europos lyderiai turi vis mažiau laiko spręsti euro zonos bėdas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Skolų krizė toliau liepsnoja Europoje: dėl didelės priklausomybės nuo Graikijos skolos kreditų reitingų agentūra "Moody's" sumažino dviejų Prancūzijos bankų skolinimosi reitingus.

Banko "Credit Agricole" reitingas buvo sumažintas nuo AA1 iki AA2, o "Societe Generale" - nuo AA2 iki AA3. Panašus likimas gresia ir trečiam bankui "BNP Paribas". Vakar aptarti susidariusios padėties susitiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Graikijos premjeras George'as Papandreou. Tuo metu rinkas sukrėtė dar viena žinia - Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso pareiškė vis dėlto bandysiąs siūlyti 17 euro zonos valstybių kartu garantuoti savo skolas išleidžiant vadinamuosius eurobondus.

Euro zonos skausmai

Europoje dar nuo birželio vidurio sklandė gandai apie tokį "Moody's" sprendimą. Tąkart tik būsima Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde puolė tikinti investuotojus ir kredito agentūras, kad Prancūzijos bankų sistema yra patikima, nors ir priklausoma nuo Graikijos ekonominės situacijos. Tačiau "BNP Paribas" vadovai prasitarė "The Wall Street Journal" žurnalistams, kad amerikiečių fondai jau kuris laikas nebeskolina jiems doleriais, todėl bankas kaupia eurus. "Tikimės, jog tai suveiks, kitaip smukimas bus neišvengiamas. Mumis daugiau niekas nebepasitikės ir niekas mums nebeskolins", - praėjusią savaitę kalbėjo vienas banko valdytojų.

Prancūzijos bankai yra didžiausi privatūs Graikijos skolų savininkai. "Societe Generale" yra paskolinęs 6,6 mlrd. eurų, "BNP Paribas" - 8,5 mlrd. eurų, o "Credit Agricole" - 27 mlrd. eurų. Nuo vasario "Credit Agricole" ir "Societe Generale" akcijos krito maždaug dviem trečdaliais, o "BNP Paribas" - daugiau nei perpus.

Prancūzijos centrinio banko vadovas Christianas Noyer pritarė "Moody's" sprendimui ir pareiškė, kad "tai gana geros naujienos". "Prancūzijos bankų reitingai tiesiog puikūs, tokie patys kaip kitų didžiųjų Europos bankų - HSBC, "Barclays", "Deutsche Bank", "Credit Suisse". Tai labai nedidelis sumažinimas, o "Moody's" reitingai buvo šiek tiek aukštesni nei kitų agentūrų. Taigi dabar jie susilygino arba išliko truputį geresni", - sakė Ch.Noyer.

Tačiau neabejojama, kad bankai vis tiek patirs spaudimą, nes neaišku, kiek investuotojai bus linkę jiems skolinti ar investuoti į bankų akcijas.

Mainai kinų stiliumi

Italijai paskelbus apie ketinimą parduoti "reikšmingą" dalį obligacijų Kinijai, atsigavo JAV finansų rinka. Tačiau Pekinas šiose derybose už dyką nenusileis. Per Pasaulio ekonomikos forumą Daliane Kinijos premjeras iškėlė Europai keletą svarbių sąlygų už kinų pagalbą. Anot jo, pirmiausia Europa turi pripažinti, kad Kinija yra rinkos ekonomika. Ši biurokratinė techninė sąvoka padėtų šalies kompanijoms, įsivėlusioms į prekybinius ginčus. Pasaulio prekybos organizacija tokį statusą Kinijai automatiškai turėtų suteikti 2016 metais. "Bet jei Europos Sąjunga (ES) parodytų savo nuoširdumą keleriais metais anksčiau, tai atspindėtų mūsų draugystę", - vylėsi Wen Jiabao. Tačiau ES pareigūnams atrodo, kad Kinija vis dar neatitinka rinkos ekonomikos kriterijų, tad Europa nesuteiks šio statuso anksčiau, nei šalis jo tikrai nusipelnys.

Wen Jiabao buvo griežtas: "Valstybės turi pirmiausia pačios tvarkytis. Dabar svarbiausia - sustabdyti jų skolų krizę Europoje." Skolų krizėje atsidūrusios Europos šalys daro spaudimą Pekinui, kad šis panaudotų dalį savo 3,2 mlrd. dolerių rezervo ir nupirktų jų obligacijų, kurių nenori išsigandusios rinkos. Analitikai ir Europos pareigūnai tvirtina, jog iš tiesų Kinija turi įsigijusi gana mažai Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos obligacijų. Pekinas daug mieliau investuoja į saugesnę Vokietijos skolą. Be to, Kinija stengiasi išspausti kuo daugiau politinės naudos iš bet kokio obligacijų pirkimo sandorio.

Derybas su kinais Italija pradėjo prieš kelias savaites. Šiais metais jos viešojo sektoriaus skolos turėtų pasiekti 120 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto. Anksčiau šių derybų vadas, Italijos finansų ministras Giulio Tremonti buvo perspėjęs apie Kinijos "kolonizavimą", tačiau dabar, atrodo, ir jis nebemato alternatyvų. Italijos skolų krizė privertė vyriausybę svarstyti ir apie tokių kompanijų kaip elektros energijos tiekėjos "Enel" bei naftos ir dujų bendrovės "Eni" strateginių akcijų pardavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"