TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vatikano bankas žengia skaidrumo link

2013 10 02 6:00
Vatikano bankas (IOR) įsikūręs šiame bokšte. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirmą kartą Vatikano bankas paskelbė savo veiklos ataskaitą. Ji pasirodė tuo metu, kai Italijos prokurorai tiria įtariamą pinigų plovimą šiame banke, o vienas Vatikano monsinjoras lieka sulaikytas. Popiežius Pranciškus pats imasi problemos, sukėlusios didžiulį skandalą. Jis planuoja didelį Vatikano banko pertvarkymą.

Bankas, žinomas kaip Religinių reikalų institutas (IOR), nurodė 2012 metais uždirbęs 86,6 mln. eurų (299 mln. litų) – per keturis kartus daugiau negu 2011-aisiais. Daugiau kaip 50 mln. eurų iš šio pelno buvo skirta popiežiui labdaros veiklai. Pasak šiemet paskirto banko prezidento Ernsto von Freybergo, banko pajamas 2013-aisiais paveiks išlaidos, susijusios su IOR reformomis. Iki šių metų pabaigos banke turi būti baigtas auditas, kuris privalomas pagal kovos su pinigų plovimu taisykles.

IOR seniai turėjo slapios ir intrigomis apipintos institucijos reputaciją, o aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečiais ją dar labiau aptemdė banko „Ambrosiano“, kuriame Šventasis Sostas buvo pagrindinis akcininkas, griūtis. Tas bankas buvo kaltinamas Sicilijos mafijos pinigų plovimu. „Ambrosiano“ valdybos pirmininkas Roberto Calvi, žiniasklaidos pramintas Dievo bankininku, 1982 metais buvo rastas pakartas po Dominikonų tiltu netoli Londono finansų rajono – kaip įtariama, nužudytas mafijos narių, iš kurių nė vienas nebuvo nuteistas. Pastaruoju metu Italijos institucijos buvo sutelkusios dėmesį į įtariamą pinigų plovimą Vatikano banke, o šio tyrimo taikiniu tapo IOR generalinis direktorius bei jo pavaduotojas, kurie buvo priversti atsistatydinti anksčiau šiais metais. Popiežius Pranciškus, pasisakantis už „neturtingą Bažnyčią neturtingiesiems“, birželį įkūrė komisiją, kuriai pavesta ištirti IOR veiklą ir pasiūlyti priemones jai reformuoti.

100 puslapių banko ataskaitoje yra labai įdomių detalių apie šią instituciją. Pavyzdžiui, tai, kad 2012 metais IOR turėjo 41,3 mln. eurų auksu, metalais ir brangiomis monetomis, buvo nekilnojamojo turto kompanijos savininkas ir testamentu paveldėjo dvi nuosavybes, kurių vertė 1,9 mln. eurų, taip pat uždirbo 25,8 mln. eurų iš palūkanų.

Vatikanas ilgai teigė, kad IOR yra ne bankas, o unikali finansų institucija, skirta turtui, susijusiam su religine ir labdaringa veikla, valdyti. Toks apibūdinimas padėjo bankui išvengti bankams būdingo reguliavimo. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau išryškėjo, kad IOR iš esmės dirba kaip bankas: teikia paskolas, aptarnauja klientus, susirenka už tai mokesčius.

Romos prokurorai vis dar tiria Vatikano buhalterio monsinjoro Nunzio Scarano, areštuoto jam mėginant įvežti iš Šveicarijos 20 mln. eurų nedeklaruotų pinigų, atvejį. Monsinjoro gimtajame Salerne taip pat vykdomas tyrimas dėl įtarimų, kad N.Scarano plovė pinigus per savo sąskaitą IOR. Advokatai gina monsinjorą, kad pinigai buvo švarūs, ir jis tik norėjęs padėti draugams. Tuo pat metu IOR buvę aukščiausi vadovai Paolo Cipriani ir Massimo Tulli Romos prokurorų įtariami pažeidę Italijos kovos su pinigų plovimu taisykles. Romos finansų policija pradėjo tyrimą 2010 metais, kai konfiskavo 23 mln. eurų iš Vatikano sąskaitos Italijos banke IOR nepateikus išsamios informacijos apie pervedimą. Vatikanas tuomet teigė, kad tai buvo nesusipratimas, ir pinigai galiausiai buvo grąžinti.

Popiežiaus Pranciškaus sukurta komisija turi plačius įgaliojimus gauti IOR dokumentus, duomenis ir informaciją, kai kada net neatsižvelgiant į bankų konfidencialumo taisykles. Pranciškus net paskyrė savo patikėtinį prelatą, kad šis banke būtų jo akys, matančios, kas iš tikrųjų vyksta bokšte už Vatikano sienų.

Vatikano bankas buvo įsteigtas 1942 metais popiežiaus Pijaus XII, jame dirba 114 žmonų. Bankas tvarko Vatikano pensijų sistemą ir prižiūri maždaug 6,3 mlrd. eurų klientų pinigų. Jo klientų sumažėjo nuo maždaug 21 tūkst. 2011 metais iki 18 900 pernai, daugiausia uždarius neaktyvias sąskaitas. Klientai yra religiniai ordinai, Vatikano įstaigos ir darbuotojai, atskiri kardinolai, vyskupai ir kunigai, taip pat prie Šventojo Sosto akredituotos užsienio ambasados.

AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"