TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Veidmainystės ir nesąžiningumo kaina

2008 10 02 0:00
Nobelio premijos laureatas J.Stiglitzas dėl krizės pirmiausia kaltina finansininkų veidmainystę ir nesąžiningumą.
AFP/Scanpix

Vakar demokratų ir respublikonų lyderiai Senate dar kartą balsavo dėl JAV finansų sistemos gelbėjimo plano. Gal dabartinės JAV administracijos pastangos ir išgelbės bankus, tačiau kas išgelbės ekonomiką, klausia garsiausi pasaulio ekonomistai.

Galutinis gelbėjimo plano variantas, kuriame numatyta išpirkti nelikvidžius aktyvus iš bankų, buvo tobulinamas iki paskutinio momento. Į Senatui pateiktą įstatymo projektą buvo įtrauktos pataisos, padidinančios galimybę, kad jam pritartų abeji JAV Kongreso rūmai.

Senatas nusiteikęs veikti greitai

Laikraštis "The Wall Street Journal" pranešė, kad naujoje dokumento versijoje numatyta padidinti bankų depozitų, kuriems taikoma valstybinio draudimo sistema, dydį nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. dolerių. Taip pat pasistengta, kad parengtas projektas atrodytų patrauklesnis paprastiems rinkėjams, kurių dauguma neigiamai vertina vyriausybės planą, numatantį skirti 700 mlrd. dolerių bankams gelbėti (manoma, kad tam pritaria tik 1 iš 30 amerikiečių). Be to, George'o W.Busho pastangoms stabilizuoti ekonomiką paramą pareiškė abu kandidatai į JAV prezidentus. Senatoriai Barackas Obama ir Johnas McCainas net nutraukė savo rinkimų kampaniją, kad galėtų vakar dalyvauti balsavime.

Senatas, pritaręs gelbėjimo planui, nusiteikęs veikti greitai. Dabar jau keičiasi ir Atstovų Rūmų pozicija, nes jie pamatė, kaip paniškai vertybinių popierių rinka sureagavo į jų ankstesnį sprendimą, kai gelbėjimo planui patvirtinti pritrūko 12 balsų. Tada įstatymų leidėjai atsižvelgė į rinkėjų, kurių dauguma nepritaria, kad milžiniškos valstybės lėšos būtų skirtos Volstryto finansininkams remti, nuotaikas. Be to, kai kurie respublikonai mano, jog nepriimtinas tiesioginis valstybės kišimasis į situaciją rinkose. Tačiau JAV iždas ir Federalinis rezervų bankas vis vien juos bando įtikinti, kad suderintas įstatymo projektas gyvybiškai būtinas siekiant išvengti bankų sistemos žlugimo ir ilgos recesijos. Būtent į tai ir atsižvelgė vakar balsuodami senatoriai, kuriems ne toks svarbus rinkėjų spaudimas, nes lapkritį bus perrinkta tik trečdalis Senato, o Atstovų Rūmai bus perrinkti visi.

Artimiausiu metu gelbėjimą planą ketinama dar kartą pateikti ir Atstovų Rūmams, kad jam pagaliau būtų pritarta. "Tada gal pavyks išgelbėti Volstrytą. Tačiau kas išgelbės ekonomiką", - klausia Nobelio premijos laureatas Josephas E.Stiglitzas, dėstantis ekonomiką Kolumbijos universitete. Vienas garsiausių pasaulio ekonomistų primena, kad dėl kilusios krizės pirmiausia reikia kaltinti nesąžiningumą ir veidmainystę - dėl to bankininkystės sistema virto kortų nameliu, o dabartinė situacija jau lyginama su 1929 metų krachu Volstryte. Susidariusią padėtį J.Stiglitzas apibūdina kaip finansinių institucijų nesąžiningumo pavyzdį ir politikų nekompetentingumo vaisių. "Blogiausia tai, - rašo jis laikraštyje "The Guardian", - kad visuomenė susitaikė su veidmainyste. Bankai atmesdavo bet kokį mėginimą reguliuoti ir prieštaraudavo mažiausiam žingsniui, kuris bandytų užkirsti kelią galinčiam kilti nepasitikėjimui bankais. Patekę į bėdą, bankai tuoj ėmė reikalauti valstybės įsikišimo, nes jie yra per svarbūs, kad jiems būtų leista sužlugti."

J.Stiglitzas sako, kad jau laikas užduoti ir kitą klausimą - kiek bankų žlugimas paveiks visą finansų sistemą? Juk dabartinė krizė kilo dėl to, kad katastrofiškai prarastas pasitikėjimas bankais. Bankai bando gelbėti vienas kitą pervedinėdami milžiniškas sumas, bet tokiame žaidime visuomet yra ir laimėtojų, ir pralaimėjusiųjų, jau nekalbant apie tai, kad nuostolių patiria absoliučiai visi.

Juk finansų rinka laikosi ant pasitikėjimo, o tą pasitikėjimą sugraužė erozija. Banko "Lehman Brothers" galybės žlugimas virto nepasitikėjimo simboliu ir tas nepasitikėjimas dar labiau didės. Jis palies ne tik bankus, bet ir didžiuosius JAV politikus, kurie dar liepą per Didžiojo aštuoneto susitikimą Hokaido saloje visus užtikrino, kad kontroliuoja padėtį. Tačiau nuo tada nepadarė nieko ir dabar vyriausybiniais ekspertais nepasitikima jau pasauliniu mastu.

Ar krizė peraugs į 1929 metų krachą?

Ar iš tiesų dabartinę situaciją galima lyginti su 1929 metais? Dauguma ekonomistų mano, kad monetarinė politika ir finansiniai instrumentai leidžia išvengti tokio masto katastrofos, kokia buvo XX amžiaus pradžioje. Tarptautinis valiutos fondas ir JAV iždas kartu su daugelio valstybių centriniais bankais bei finansų ministrais

yra pajėgūs imtis gana rizikingos gelbėjimo politikos, nors ji ir nedavė vaisių 1998 metais Indonezijoje, kur kilo tikra katastrofa. Tačiau labai sunku pasitikėti politikais, kurie nesugebėjo numatyti, kokia padėtis gali susidaryti Irake, ir net nepajėgė susidoroti su uragano "Katrina" pasekmėmis. Tokia administracija, kaip vadovaujama George'o W.Busho, gali privesti Jungtines Valstijas prie dar vienos depresijos. Blogiausia tai, kad prasčiausi JAV finansų sistemos elementai, tokie kaip "toksiškos" paskolos ir jų išdavimo praktika buvo eksportuoti į visą likusį pasaulį. Visa tai buvo daroma inovatyvumo vardu, o bet kokia reguliavimo iniciatyva būdavo tiesiog šluote nušluojama aiškinant, kad tai pakenks inovatyvumui. Inovatyvumo iš tiesų netrūko, tik jis nesustiprino ekonomikos, nors patys talentingiausi ekonomistai ir skyrė savo talentą tam, kad užtikrintų ūkio augimą ir bankų sistemos efektyvumą. Jiems nepavyko ir dabar visi - namų savininkai, darbininkai, investuotojai, mokesčių mokėtojai - turi sumokėti atitinkamą kainą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"