TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vėl išniekintas Mauthauzeno memorialas

2010 03 10 0:00
Mauthauzeno koncentracijos stovyklos memorialas.
LŽ archyvo nuotrauka

Vokiečių kalba leidžiami laikraščiai nepraleidžia nepaminėję nė vieno išpuolio ar neigiamo atsiliepimo apie žydus Lietuvoje. Tačiau kai Austrijoje buvo išniekintas Mauthauzeno memorialas, apie jį užsiminė vos keli Austrijos ir vienas Šveicarijos internetinis dienraštis.

Jau septintą dešimtmetį Austrijoje atliekamas didelis švietimo darbas aiškinant nacionalsocializmo nusikaltimus žmoniškumui, supažindinama su jo padariniais. Geriausias to pavyzdys - praėjusiais metais, kai Vilnius ir Aukštutinės Austrijos miestas Lincas buvo paskelbti Europos kultūros sostinėmis, austrai į renginių programą įtraukė tarptautinę konferenciją "Materialiųjų nacionalsocializmo reliktų vertinimas".

Konferencija vyko netoli buvusios Mauthauzeno koncentracijos stovyklos. Tai buvo didžiausias dabartinės Austrijos teritorijoje nacionalsocialistinės Vokietijos įrengtas trečios kategorijos konclageris, tai reiškė, kad jame žmonės buvo naikinami darbu. Prieš įrengdami šią stovyklą Vokietijos specialistai apsilankė Rusijos gulage ir perėmė komunistų patirtį, kaip apsirūpinti pigia darbo jėga. Mauthauzeno koncentracijos stovykla veikė 1938-1945 metais. Pirmieji 300 kalinių buvo austrai, tačiau vėliau į aukų sąrašą pateko 30 tautų atstovai, tarp jų buvo daug sovietinių karo belaisvių. Nuo alinančio darbo akmens skaldyklose ir itin prastų gyvenimo sąlygų šioje stovykloje mirdavo daugiau žmonių negu kituose konclageriuose. Už prasižengimus kaliniai buvo ir šaudomi.

Ši Europos žmonių prakaitu, ašaromis ir krauju aplaistyta vieta nuo praėjusio penktadienio vėl minima Austrijos ir Šveicarijos laikraščiuose, nes naktį į kovo 5-ąją memorialas buvo išniekintas.

Kaip pranešė Aukštutinės Austrijos federalinės žemės Konstitucijos apsaugos ir kovos su terorizmu skyriaus vedėjas Michaelis Tischlingeris, ant memorialo sienos dižiulėmis raidėmis buvo išteplioti prieš turkus ir žydus nukreipti lozungai: "Turk' und Jud', giftig's Blut" ("Turkas ir žydas - nuodingas kraujas"). Manoma, kad tai neonacių darbas.

Praėjusių metų pradžioje beveik toje pačioje vietoje buvo užrašyti panašūs įžeidimai: "Was unseren Vatern der Jud, ist fur uns die Moslemblut, seid auf der Hut! 3. Weltkrieg - 8. Kreuzzug" ("Kas mūsų tėvams buvo žydo, mums - musulmono kraujas, saugokitės! 3-iasis pasaulinis karas - 8-asis Kryžiaus žygis"). M.Tischlingeris sako, kad naujoji teplionė atsirado beveik toje pačioje vietoje, panašus ir raidžių dydis bei dažų spalva. Praėjusių metų sienos išniekintojai nebuvo rasti, o viename vokiškame neonacių interneto forume buvo paskelbta naujų grasinimų. Tepliones pasmerkė Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris.

Austrijos Mauthauzeno komiteto pirmininkas Willis Mernyi teigia, kad dešinieji ekstremistai ypač aktyvūs Aukštutinėje Austrijoje, todėl toks memorialo išniekinimas nėra vaikėziška išdaiga - veikiama apgalvotai.

Austrijos socialdemokratų partijos pirmininkas, Aukštutinės Austrijos žemės vyriausybės vicepirmininkas Josefas Ackerlis pareikalavo, kad šios federalinės žemės saugumo taryba parengtų kovos su stiprėjančiais dešiniųjų ekstremistų išpuoliais strategiją. "Savo visuomenėje vis dažniau susiduriame su atvejais, kai išsižadama tokių vertybių kaip humanizmas, tolerantiškumas ir atvirumas kitoms kultūroms", - sakė politikas ir pabrėžė, kad policija turi labiau kontroliuoti dešiniųjų ekstremistų veiklą visoje Austrijoje, be to, reikia traukti atsakomybėn ir pareigūnus, kurie neatlieka savo darbo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"