TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vėl prisiminė NATO

2009 02 07 0:00
Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy įsitikinęs, jog šalies kariškiams atėjo metas aktyviau dalyvauti NATO veikloje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dar viena šaltojo karo laikų žaizda baigia užsitraukti. Prancūzija iš principo sutinka grįžti į NATO karines struktūras, iš kurių ji pasitraukė prieš 43 metus, o JAV - perleisti Paryžiui keletą svarbių postų Aljanse.

JAV prezidento Baracko Obamos nacionalinio saugumo patarėjas Jamesas Jonesas, susitikęs su Prancūzijos vadovo Nicolas Sarkozy vyriausiuoju patarėju užsienio politikos klausimais Jeanu Davidu Levitte'u, iš principo sutiko, kad aukšto rango Prancūzijos karininkai perimtų vadovavimą Sąjunginių pajėgų transformavimo (ATC) vadavietei Norfolke, JAV Virdžinijos valstijoje, bei NATO regioninei vadavietei Portugalijos sostinėje Lisabonoje.

Galutinio susitarimo teks palaukti.

Norfolke įsikūrusi vadavietė yra atsakinga už Aljanso išgyvenamas vidines transformacijas, visų pirma - doktrinos, organizavimo ir pajėgų panaudojimo tvarkos keitimą, prisitaikant prie XXI amžiaus keliamų reikalavimų. Lisabonos vadavietėje yra įsikūrusi NATO Greitojo reagavimo pajėgų (RRF) būstinė bei palydovinių nuotraukų analizės centras.

"Viskas, ką mes šiandien galime pasakyti, jog šiuos du postus Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios atiduoti, o Prancūzija - priimti", - teigė neįvardytas NATO pareigūnas, nepamiršdamas paminėti, kad "Prancūzija nėra vienintelė, laukianti eilėje", o diskusijos dėl vadovybės permainų dar nėra baigtos.

Šaltojo karo reliktas

Generolas Charles'is de Gaulle'is 1966 metais, per šaltąjį karą, pasitraukė iš NATO karinių struktūrų ir iškeldino Aljanso būstines iš Paryžiaus ir Fonteneblo protestuodamas dėl to, ką vadino JAV hegemonija Europoje. Nuo to laiko Prancūzija Aljanso veikloje dalyvavo vien politiniu lygmeniu.

Dabartinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy yra pareiškęs norą, kad jo šalis susigrąžintų visavertį vaidmenį NATO. Dėl tokio žingsnio gali būti susitarta jau per balandžio mėnesį įvyksiantį viršūnių susitikimą Strasbūre, skirtą 60-osioms Aljanso metinėms. Manoma, jog į jungtinę NATO vadovavimo struktūrą galėtų įsilieti apie 900 Prancūzijos kariškių.

Prancūzija jau yra nesėkmingai bandžiusi grįžti į NATO karines struktūras. Nuo 1995 iki 1997 metų tuometinis šalies prezidentas Jacques'as Chiracas aktyviai stengėsi pasiekti susitarimą dėl to, kad strategiškai svarbiai NATO vadavietei Italijos Neapolio mieste imtų vadovauti Prancūzijos kariškiai. Tąkart susitarimo taip ir nepavyko pasiekti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"