TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vėl prisiminti CŽV kalėjimai

2010 08 19 0:00
Slaptų kalėjimų epopėjoje netikėtai svarbi tapo R.Binalshibho byla.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dėžėje po stalu rastos Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vaizdajuostės patvirtina, kad JAV naudojosi slaptais užsienio kalėjimais, tačiau Lietuvos vardas su šia medžiaga nesusijęs.

CŽV kovos su terorizmu centre aptikti įrašai gali atskleisti, kaip užsienio vyriausybės padėjo Jungtinėms Valstijoms slėpti tardomus įtariamuosius. Ši medžiaga labai komplikuos JAV pastangas nuteisti rugsėjo 11-osios teroro aktų sąmokslininką Ramzi Binalshibhą, kuris buvo tardomas slaptame Maroko kalėjime, tačiau ji nerodo, kad kalinys buvo kankinamas. Tai atskleidė keli dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai. Jie griežtai reikalavo anonimiškumo, nes minima medžiaga tebėra griežtai saugoma paslaptis.

Manoma, jog šios dvi vaizdajuostės ir viena garsajuostė - vieninteliai egzistuojantys įrašai iš slaptos kalėjimų sistemos. Jie leidžia pažvelgti į ketverius metus trukusią pasaulinę odisėją, pradedant Pakistanu ir baigiant Rumunija bei Gvantanamu. Juostose užfiksuotas R.Binalshibho tardymas 2002 metais Maroke, CŽV įkurtoje slaptoje vietoje prie Rabato.

Kankinimo įrodymų nėra

Yra žinoma, kad CŽV sunaikino 92 kitų dviejų "Al Qaedos" įtariamųjų - Abu Zubaydah ir Abd al Nashiri, kurie 2005 metais buvo kankinami imituojamu skandinimu, tardymo vaizdajuostes. Pareigūnai manė, jog taip atsikratė visos CŽV apklausų medžiagos. Bet 2007-aisiais vienas darbuotojas aptiko po stalu pakištą dėžę, kurioje buvo R.Binalshibho tardymo įrašai. Jeigu vaizdajuostės pasieks teismą, jos galbūt daugiau atskleis apie Maroko vaidmenį antiteroristinėje programoje, pavadintoje "Greystone". Ši programa leido CŽV laikyti teroristus slaptuose kalėjimuose ir pervežti juos į kitas šalis.

Amerikos civilinių teisių sąjunga reikalauja, kad vyriausybė pateiktų daugiau informacijos apie juostas. "Nauji faktai primena, kiek daug informacijos vyriausybė neatskleidžia apie George'o W.Busho administracijos tardymo politiką", - sakė šios organizacijos atstovas.

Pirmą kartą CŽV užsiminė apie aptiktas juostas 2007 metų laiške JAV apygardos teisėjui Leonie M.Brinkemai Virdžinijoje. Vyriausybė dukart paneigė disponuojanti tokia medžiaga. Maroko valdžia išvis nekomentavo R.Binalshibho buvimo šalyje ir niekada neprisipažino turėjusi slaptą sulaikymo centrą. Anoniminiai JAV pareigūnai atskleidė, kad kalėjimą, kuriame buvo laikomas R.Binalshibhas, finansavo CŽV, tačiau valdė Maroko. CŽV galėjo atvežti ir išvežti sulaikytuosius, prižiūrėti tardymus, bet oficialiai įkalinimo įstaigą kontroliavo marokiečiai. Joje nebuvo naudojami kankinimai, tokie kaip imituojamas skandinimas. Įrašuose pateikiamas tik trumpas vaizdas iš R.Binalshibho kelionės po CŽV juoduosius kalėjimus. Įtariamasis buvo vežamas iš vienos nenurodytos vietos į kitą, o jo istorija, jei kada nors atsidurs teisme, gali atskleisti naujų detalių apie CŽV įkalinimo centrus.

Kelionė po juoduosius kalėjimus

R.Binalshibhas priklausė "Al Qaedos" kuopelei Hamburge. Jis gyveno viename kambaryje su Mohammedu Atta, kuris vienu iš lėktuvų rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą. R.Binalshibhas daug kartų siekė gauti JAV vizą, bet nesėkmingai. CŽV jį sučiupo lygiai po metų Karačyje, Pakistane, drauge su kitais "Al Qaedos" nariais. Pirmoji po sulaikymo stotelė įtariamojo kelionėje buvo Afganistanas - CŽV bazė netoli Bagramo. 2002 metų rugsėjį jis nuskraidintas į Maroką, o 2003-iųjų kovą - į bazę Lenkijoje kodiniu pavadinimu "Quartz". Tais pačiais metais R.Binalshibhas darsyk buvo skraidinamas į Maroką, paskui - į Gvantanamą ir vėl į Maroką. 2004-ųjų pabaigoje jis nugabentas į Rumuniją. Čia įrengtame kalėjime buvo 6 kameros. 2006 metų rugsėjį tuometis JAV prezidentas George'as W.Bushas paskelbė, kad R.Binalshibhas ir dar 13 įtariamųjų perkelti į Gvantanamą. Šis žingsnis, pasak agentūros AP, žengtas uždarius paskutines slaptas vietas Rumunijoje ir Lietuvoje.

Pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas. Surinkti duomenys rodo, jog 2002-2005 metais mūsų krašte leidosi orlaiviai, siejami su CŽV. Komitetas nenustatė, kad į Lietuvą būtų atvežti ar iš jos išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau, kaip teigiama išvadose, tokio gabenimo sąlygos buvo. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad turi "netiesioginių įtarimų", jog Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus tai griežtai neigia.

Tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tvirtina, jog pranešimai apie CŽV įrašus Lietuvos situacijos nekeičia. Jo nuomone, "šiuos žmones mėginama susieti su Europa, kad jie nebūtų nuteisti mirties bausme".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"