TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vėl stato sienas

2012 04 06 6:03

Sekdama Prancūzijos pėdomis ir Vokietija nori atnaujinti pasienio kontrolę Šengeno erdvėje.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas palaikė tokią mintį - atkurti privalomą pasienio kontrolę Šengeno zonoje. Vokietija - jau trečia šalis (po Prancūzijos ir Italijos), atvirai pareiškusi savo nepasitenkinimą atvira sienų sistema Europoje.

Vokiečių ministro manymu, kiekvienai atskirai šaliai jos saugumas yra prioritetinis, o Vokietijai didžiausią nerimą kelia nelegali migracija, pirmiausia iš Šiaurės Afrikos. Tai, pasak politiko, kelia tiesioginę grėsmę visos Europos saugumui.

Šiuo metu sienų kontrolė Šengeno erdvėje įvedama per svarbius sporto ar kitus didelio masto renginius, bet ji nepakankama. H.P.Friedrichas pasisakė už tai, kad šalys galėtų laikinai taikyti pasienio patikrą, jei kaimynės nesugeba pažaboti nelegalios migracijos. Lygiai tokios pačios pozicijos laikosi ir jo kolega prancūzas Claude'as Gueant'as.

Jie mano, kad šiuo metu didžiausia Šengeno problema yra Graikija, nesugebanti apsaugoti savo sienos su Turkija. Per ją plūsta nelegalai, po to jie traukia į Austriją, Vokietiją ir visą likusią Europos Sąjungą (ES). Savo ruožtu iš Šiaurės Afrikos jūrų keliu Italiją pasiekia tūkstančiai pabėgėlių, kurie paskui daugiausia važiuoja į Prancūziją. Todėl Prancūzija, Vokietija ir Austrija siūlo sustiprinti vidinę pasienio kontrolę. Prancūzija tai jau buvo padariusi, kai ją iš Italijos užplūdo pabėgėliai iš Tuniso ir Libijos.

Vasarą į Graikiją atvyksta ES ekspertai, kurie susipažins su padėtimi ir turės nuspręsti, ar Graikija nusipelno būti bevizės erdvės narė. Patys Graikijos politikai pripažįsta, jog perspektyva šioje srityje visiškai miglota. Kad išvengtų blogiausio scenarijaus - pašalinimo iš Šengeno erdvės, Graikijos valdžia ėmėsi vykdyti plataus masto kovos su nelegalais operaciją. Iki 2014 metų planuojama pastatyti 30 nelegalių migrantų centrų. Jie, tikimasi, padės kontroliuoti atvykėlius, be to, sukurs ir naujų darbo vietų, kurių Graikijai taip reikia.

Skandinavijoje taip pat skamba raginimai peržiūrėti kai kuriuos Šengeno sutarties punktus. Tai ne kartą išsakė Norvegija, nesanti ES narė, bet pasirašiusi laisvo judėjimo sutartis. Muitinės patikras, nepaisydama Briuselio protestų, atnaujino Danija. Tuo metu naujausios ES narės Rumunija ir Bulgarija niekaip negali įstoti į Šengeno zoną - nesugeba atitikti kriterijų.

Šiuo metu Šengeno zona apima 22 šalis 27 narių sąjungoje: Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Portugaliją, Prancūziją, Slovakiją, Slovėniją, Suomiją, Švediją, Vengriją, Vokietiją. Sutartį pasirašiusios Didžioji Britanija ir Airija dalyvauja ribotai, pasų kontrolė ten nepanaikinta. Šveicarija, nesanti ES narė, išsaugojo muitinės kontrolę, nors pasų netikrina. Šios patikros nėra ir įvažiuojant į San Mariną, Monaką, Vatikaną. Tam tikrų išlygų yra vykstant į Andorą, Kiprą, Lichtenšteiną.

"Rheinische Post", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"