TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Venecijoje pragydo nepriklausomybės šaukliai

2012 12 15 6:00
Plaukdami gondolomis venecijiečiai skelbė nepriklausomybės idėjas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Venecijos separatistai nori atkurti regiono nepriklausomybę. Ekonomikos krizė paskatino venecijiečius išeiti į gatves ir skleisti laisvės idėjas.

Venecija viduramžiais buvo viena turtingiausių Europos prekybos valstybių. Venecijos laivai skrosdavo Viduržemio jūrą, o šios respublikos pirkliai aktyviai prekiaudavo su valstybėmis kaimynėmis. Nors Venecijos šlovės dienos jau seniai praėjo, istorinio paveldo įkvėpti regiono nepriklausomybės šaukliai ragina Veneciją atsiskirti nuo Italijos.

Nepriklausoma Venecijos Respublika egzistavo daugiau nei tūkstantį metų, tačiau 1797-aisiais žlugo, kai į ją įsiveržė Napoleono Bonaparto armija. Prancūzijos imperatorius nušalino paskutinįjį dožą - tradicinį Venecijos Respublikos lyderį.

Šiuo metu Venecijos separatistai tiki, kad šis Italijos regionas nepriklausomybę pasieks greičiau nei Katalonija ar Škotija. Jie svajoja apie naują valstybę šiaurės rytų Italijoje, kuriai priklausytų Venecija, Veneto regionas, dalis Lombardijos, Trentino ir Friulio-Venecijos Džulijos. Šios Italijos sritys ribojasi su Austrija ir Slovėnija. Naujoje valstybėje gyventų apie 5 mln. žmonių. Ši jūrinė valstybė - "Reppublica Veneta" skirtųsi nuo likusios Italijos savo atskira tarme ir istorinėmis šaknimis.

Venecijos separatizmą labiausiai paskatino ne tiek šlovinga istorinė praeitis, kiek per visą Europą nuvilnijusi ekonomikos krizė, kuri skaudžiai smogė Italijai. Didelius mokesčius į Italijos biudžetą mokančio Venecijos regiono gyventojai pradėjo piktintis centrinės valdžios kontrole. Jiems apmaudu, kad savo 1,9 trln. eurų valstybės skolą Italija bando padengti venecijiečių pinigais.

"Ekonomikos recesija stipriai paveikė mažas ir vidutines įmones, ekonominė situacija Venecijoje tikrai beviltiška", - sako buvęs Pasaulio banko ekonomikos ekspertas Lodovico Pizzati. Jis vadovauja naujai susikūrusiai "Indipendenza Veneta" politinei partijai. "Iš 70 mlrd. eurų Romai sumokėtų mokesčių Venecijai tiesiogiai ir netiesiogiai grįžta tik apie 50 mlrd. eurų. Prarandame maždaug 20 mlrd. eurų per metus. Tai milžiniški pinigai penkiems milijonams gyventojų", - paaiškino profesorius L.Pizzati.

Sunki ekonominė padėtis - pagrindinis veiksnys, skatinantis venecijiečių separatizmą. Naujausios apklausos parodė, kad didžioji dalis Venecijos gyventojų remia regiono nepriklausomybę. Vietos laikraščio "Il Gazzettino" paskelbtoje apklausoje net 70 proc. venecijiečių norėtų atsiskirti nuo Italijos. Kitas Italijos dienraštis - "Corriere della Sera" - pateikė dar įspūdingesnę statistiką, pagal ją parama Venecijos nepriklausomybei siekia 80 procentų.

"Indipendenza Veneta" centrinei Italijos valdžiai po truputį rodo dantis. 2012 metų gegužės mėnesį po judėjimo susiformavimo separatistai perdavė 20 tūkst. Venecijos gyventojų pasirašytą peticiją už nepriklausomybę Veneto regiono gubernatoriui Lucai Zaiai, kuris taip pat yra nepriklausomos Venecijos šalininkas. L.Zaia priklauso kitam politiniam judėjimui "Liga Veneta", kovojančiam dėl didesnio šiaurės Italijos regionų savarankiškumo nuo centrinės valdžios. L.Zaios teigimu, "venecijiečiai yra pavargę nuo "Romos vergovės", kadangi Italijos centrinė valdžia ilgą laiką nekreipė dėmesio į regiono bėdas.

Venecijos separatistai nepriklausomybės idėjas skelbia gatvėse. Judėjimo "Indipendenza Veneta" pradėtame masiniame mitinge Venecijoje buvo reikalaujama kuo skubiau surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės. Organizatorių teigimu, mitinge dalyvavo daugiau kaip 2000 žmonių, tačiau, policijos duomenimis, jų buvo tik apie 500. Minia mojavo raudonos ir aukso spalvos raiščiais, vaizduojančiais šv. Morkų ir liūtą, kuris Venecijos Respublikos egzistavimo laikotarpiu buvo svarbiausias valstybės simbolis. Per mitingą separatistai skelbdami laisvės idėjas gondolomis plaukė per Didįjį kanalą ir įteikė "nepriklausomybės deklaraciją" Veneto regiono valdžios institucijoms. Šis žingsnis buvo priešiškai sutiktas likusioje Italijoje, kurioje praėjusiais metais buvo švenčiamos 150 šalies suvienijimo metinės.

Venecija prie Italijos prisijungė vėliau nei likusios žemės. Suverenios Italijos dalimi ji tapo tik 1866-aisiais, praėjus penkeriems metams po šalies suvienijimo. Venecijiečiai mano, kad šis sprendimas buvo priimtas per prievartą. Tokią nuomonę pareiškė vienas mitingo dalyvis.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"