TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Venesueloje į akis žvelgia badas

2016 06 15 6:00
Venesueloje sunku gauti net tualetinio popieriaus. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Venesuela atsidūrė ties ekonominio žlugimo riba – žmonės susiduria su milžiniška infliacija ir maisto bei pagrindinių prekių stygiumi. Dėl šitokio chaoso opozicija kaltina prezidento Nicolaso Maduro ir jo pirmtako Hugo Chavezo socialistinę politiką.

Trys žmonės žuvo per maisto maištus, vykusius visoje Venesueloje praėjusią savaitę. Prokuratūra tiria dviejų 21 metų vyrų ir 42 metų moters mirties aplinkybes. Visi trys mirė nuo šautinių žaizdų per chaosą, kilusį prie prekybos centrų skirtingose Venesuelos vietose.

Smurto, susirėmimų ir plėšikavimų prie prekybos centrų scenos kartojasi šioje Pietų Amerikos šalyje, kuri yra viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, OPEC narė. Kasdien nutinka apie 10 plėšikavimo ir grobstymo atvejų.

Žmonės jau priprato nuo aušros stovėti ilgose eilėse, kad nusipirktų maisto.

Venesuelos gyventojai patiria milžinišką infliaciją, dėl jos nebeįmanoma gauti pagrindinių produktų, tokių kaip ryžiai ir mėsa. Žmonės valandų valandas stovi eilėse, kad galėtų nusipirkti subsidijuojamų ir normuojamų prekių, net nežinodami, ar parduotuvė apskritai gaus kokių nors produktų tą dieną. Net viduriniajai klasei priklausantys venesueliečiai traukia į sąvartynus ieškoti maisto. Beveik pusė šalies gyventojų sako nebegalį pavalgyti tris kartus per dieną. Šaliai gresia tikrų tikriausias badas.

Lyg to būtų maža, žmogžudysčių skaičius Venesueloje yra vienas didžiausių pasaulyje. Šalyje nužudoma tiek daug žmonių, kad vairuotojų nebestebina pakelėse gulintys lavonai. Didžioji dalis šių nusikaltimų lieka neištirti, todėl daug kas patys imasi keršto, kad nubaustų kaltininkus.

Sauskelnės mainais į cukrų

Dėl maisto stygiaus Venesueloje klesti natūriniai mainai. Už vieną kilogramą makaronų gausi sauskelnių pakuotę. O už maišelį miltų – šampūno butelį. Būtent taip dabar priversti gyventi krizės krečiamoje šalyje venesueliečiai. Tiesa, šiais laikais jiems itin padeda internetas ir įvairios bendravimo platformos, įskaitant „WhatsApp“, „Facebook“ ir „Instagram“.

„Turiu sauskelnių. Mainysiu į kilogramą makaronų“, – rašoma vienoje „WhatsApp“ žinutėje. Ir tai tik viena iš šimtų žinučių grupėje, prie kurios prisijungė 250 kaimynų iš Karakaso rytinio Gvatyrės rajono.

Internete galima rasti nesuskaičiuojamą daugybę panašių žinučių. „Turiu tik miltų. Keisčiau į higienines servetėles“, – rašo dar viena moteris. Kita kreipiasi: „Mano kūdikiui reikia mišinuko.“

„Mes jau pamiršome laikus, kai kalbėjomės apie ką nors kitą. Mes kalbamės apie tai, kaip gauti maisto, higienos prekių, vaistų. Žmonės mainosi tuo, ką turi, visoje šalyje“, – sako mokytojo padėjėja dirbanti 34 metų Plalla Alvarez.

Venesuelos ekonomika smuko kartu su kritusiomis naftos kainoms, nuo kurių šalis itin priklausoma, ir valstybės valdoma ekonomika susidūrė su didžiuliu stygiumi. Padėtį sunkina ne tik infliacija, bet ir bolivaro devalvacija.

Skurdžiame sostinės Karakaso rajone praėjusią savaitę demonstrantus tramdė riaušių policija.

„Neturiu vaikų, tačiau jeigu stoviu eilėje ir sužinau, kad tą dieną parduoda sauskelnes, perku jų, o vėliau iškeičiu į man būtinus dalykus, pavyzdžiui, cukrų“, – pasakoja vienos natūrinių mainų grupės organizatorė Jophelina Primera.

Praėjusią savaitę gyventojų apklausa parodė, kad žmonėms trūksta 80 proc. maisto produktų. Stygius skatina ne tik kainų augimą, bet ir juodąją rinką. Tačiau natūrinių mainų grupės veikia kitaip. „Mintis yra ne užsidirbti pinigų, bet apsirūpinti tuo, kas būtina“, – aiškina trisdešimtmetė IT specialistė J. Primera.

Tokios grupės taip pat nustato mainų valandas, todėl jų narių netrikdo nuolatinis telefonų pypsėjimas.

Vienos grupės „specializuojasi“ kūdikiams skirtų produktų srityje ir čia galima gauti buteliukų, mišinėlių, drėgnų servetėlių ir pan. Kitose grupėse žmonės dalijasi kulinariniais patarimais. „Turime improvizuoti ir dalijamės receptais: kaip pasigaminti naminio pomidorų padažo ar iškepti pyragą be kiaušinių ir sviesto“, – pasakoja J. Primera.

Šiuo metu minimali alga Venesueloje yra 35 tūkst. bolivarų, tai maždaug 60 JAV dolerių, o maišelis miltų juodojoje rinkoje kainuoja 2 tūkst. bolivarų.

Vyriausybė dalys maistą

Venesuelos vyriausybė teigia importavusi tūkstančius tonų pagrindinių maisto produktų ir ketina juos dalyti per vietos tarybas tiesiogiai šeimoms. Maisto ministras Rodolfo Marco Torresas teigia, kad vyriausybė nupirko 115 tūkst. tonų pagrindinių prekių, įskaitant ryžius, cukrų, kukurūzus ir pupeles. Anot jo, tokiu būtu bus išdalyta 70 proc. šaliai reikalingo maisto. Ministro tvirtinimu, jau įsteigta beveik 16 tūkst. vadinamųjų vietos tiekimo komitetų, kurie padės kautis šiame „ekonominiame kare“ su verslo elitu ir opozicija. Gyventojams bus dalijami maišai su kukurūzų miltais, makaronais, ryžiais, aliejumi. Tūkstančiai šeimų turės užsiregistruoti, kad galėtų gauti vyriausybės maisto.

Opozicija sako, kad naujoji sistema gali būti diskriminuojanti jos atžvilgiu ir tik dar pablogins padėtį. „Vyriausybė mėgina sukurti absoliučią maisto distribucijos monopoliją“, – įsitikinęs opozicijos atstovas Jesus Torrealba. Jo žodžiais, tokia maisto dalijimo sistema gali tapti politizuota ir taip vyriausybė „šantažuoja žmones per pilvą“.

Prezidentas Nicolasas Maduro dėl katastrofiškos padėties Venesueloje kaltina socializmo priešus ir JAV.

Venesuelos prezidentas N. Maduro kaltina šalies „ekonominį elitą“ sąmokslu prieš jo valdžią. Jis teigia, kad verslininkai kažkur kaupia produktus, kad nepatenkinti žmonės nuverstų jo vyriausybę, esą krizę specialiai sukėlė JAV ir kitų šalių remiamos konservatyvios jėgos, maisto kompanijos ir prekybos centrai iš to pelnosi spekuliuodami.

Opozicija ragina rengti referendumą dėl prezidento nuvertimo.

Kova dėl referendumo

N. Maduro šešerių metų kadencija baigiasi tik 2019-ųjų sausį. Vyriausybė kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, kad šis atmestų opozicijos siūlomą referendumą prezidentui iš pareigų pašalinti. Nacionalinė rinkimų taryba paskelbė daugiau kaip 600 tūkst. po referendumo reikalaujančia peticija surinktų parašų negaliojančiais. Opozicija kaltina tarybą šališkumu ir priešiškumu jai.

Libertadoro meras Jorge Rodriguezas, vienas iš artimiausių N. Maduro sąjungininkų, pareiškė, kad šiais metais neįmanoma surengti referendumo, kaip nori opozicija, jis galėtų įvykti nebent 2017-aisiais, jei opozicija išpildys visus teisinius reikalavimus. „Bet jei ne, tokio referendumo nebus“, – pareiškė N. Maduro.

Venesuelos centrinio universiteto studentai, reikalaujantys Nicolaso Maduro nušalinimo, saugosi policijos paleistų ašarinių dujų ir guminių kulkų.

Laikas labai svarbus abiem šalims. Jei referendumas bus surengtas iki 2017 metų sausio 10 dienos ir prezidentas N. Maduro jį pralaimės, bus surengti nauji rinkimai. Jei balsavimas įvyks vėliau ir baigsis jo nenaudai, valdžią perims viceprezidentas ir liks iki kadencijos pabaigos 2019 metų sausį.

Opozicija įteikė savo peticiją gegužės 2 dieną, surinkusi 1,85 mln. rinkėjų parašus – daug daugiau, nei reikalaujami 197 tūkst. parašų, būtinų šioje pirminėje stadijoje. Rinkėjai, kurių parašų rinkimų taryba neatmetė (maždaug 1,3 mln.), turės pasirodyti vietos rinkimų biuruose ir patvirtinti savo tapatybę.

Opozicijos lyderis Henrique Caprilesas paragino rinkėjus tai padaryti, kad procesas galėtų judėti toliau. Kad referendumas įvyktų, už N. Maduro pašalinimą turės balsuoti tiek pat arba daugiau rinkėjų, nei balsavo už jo išrinkimą – tokių buvo beveik 7,6 milijono.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"