TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Venesuelos rinkimai - ideologija prieš idėjas

2013 04 08 6:00
Venesuelos prezidento rinkimuose pergalė prognozuojama "čavistui" N.Maduro. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kovoje dėl Venesuelos prezidento posto besigrumiantys "čavistas" Nicolas Maduro ir opozicionierius Enrique Caprilesas Radonskis simbolizuoja du visiškai skirtingus šalies ateities scenarijus. Greičiausiai rinkimus laimės N.Maduro, tačiau opozicijos išsakomų idėjų jis nebegalės ignoruoti taip, kaip tai darė Hugo Chavezas.

Balandžio 14 dieną vyks Venesuelos prezidento rinkimai. Kaip ir pranašauta, vos mirus H.Chavezui, juose grumiasi prezidento pareigas šiuo metu einantis N.Maduro ir jau antrą kartą prezidento rinkimuose laimę bandantis E.Caprilesas.

Svarbiausi kandidatai

N.Maduro - buvęs užsienio reikalų ministras, kurį H.Chavezas prieš mirtį paskelbė savo įpėdiniu. Jis atstovauja senajai H.Chavezo gvardijai. Tai byloja ir jo karjera: kažkada buvo paprasčiausiu vairuotoju, paskui N.Maduro tapo profsąjungų lyderiu, o vėliau padarė svaiginamą partinę karjerą ir ne tik užėmė vieną svarbiausių politinių postų, bet ir tapo vienu turtingiausių (žinoma, neoficialiai) žmonių šalyje.

E.Caprilesas taip pat skelbiasi kilęs iš neturtingų imigrantų šeimos ir Mirandos valstijos gubernatoriumi tapęs dėl sunkaus darbo. Tačiau jo idėjos skirtos ne tiek vargingiesiems sluoksniams, kiek H.Chavezo užguitai vidurinei klasei.

Abu kandidatai atstovauja visiškai priešingos mąstysenos stovykloms. N.Maduro - populistas, skelbiantis H.Chavezo ideologiją ir nesiūlantis jokių idėjų, viskas turi likti taip, kaip buvo. Tuo metu E.Caprilesas neatstovauja jokiai ideologijai, nebent pragmatizmui, užtat siūlo daugybę idėjų, kurios galėtų itin pakeisti šalies ateitį.

Svarbiausias koziris - gedulas

E.Caprilesas supeikė savo varžovą, jog šis nepadoriai naudojasi velionio H.Chavezo atminimu ir daugelio žmonių širdyse dar tūnančiais gedulingais jausmais, kad pelnytų rinkėjų simpatijas. Tai nėra tušti žodžiai. Štai kad ir skambusis N.Maduro šūkis "Aš nesu Chavezas, bet aš esu jo sūnus!"

Neaišku, ar komandantė norėjo tokio "sūnaus", bet žmonėms šūkis aiškiai patinka. Be to, N.Maduro daugiau nelabai turi ką bepasiūlyti. Jo rinkimų kampanija orientuota į vargingiausius sluoksnius, kurie karštai palaikė H.Chavezą už neišsenkamą labdaros upę. Tą patį jiems žada ir N.Maduro: nesijaudinkite, valstybė ir toliau jums dalys labdarą, kaip tai buvo ligi šiol. "Niekas nesikeis" - tai geriausiai tinkantys N.Maduro kampanijai apibūdinti žodžiai.

Kupinas idėjų

E.Caprileso rinkimų kampanija - visiška priešingybė N.Maduro šūkiams. Opozicijos kandidatas siūlo Venesuelai pasukti kitu keliu. Pirmiausia - atgaivinti verslą ir vidurinę klasę. Priešininkai tuo naudojasi mėgindami jį pavaizduoti kaip buržuazijos interesų atstovą. Taip pat jis kritikuojamas už ketinimus gerinti santykius su Vašingtonu. "Čavistų" kritikos E.Caprilesui tikrai netrūksta. Jis (dievobaimingas katalikas) net apšauktas sionistų agentu vien todėl, kad jo seneliai - holokaustą išgyvenę žydai.

Vis dėlto E.Caprilesas sugalvojo, kaip padaryti savo įvaizdį priimtinesnį ir "čavistų" elektoratui: jis vengia kalbėti apie nemokamų gėrybių apkarpymą šalies viduje, bet tiesiai rėžia apie tai, kad reikia liautis maitinti Kubą, kurios paramai Venesuela kasmet išleidžia po 4 mlrd. JAV dolerių (10,67 mlrd. litų). Taip pat jis siūlo nutraukti paramą Iranui bei Sirijai, su kuriais Venesuelos nesieja jokie bendri interesai. Pasak E.Caprileso, vien tai leistų 40 proc. padidinti atlyginimus valstybės tarnautojams.

E.Caprileso rinkimų kampaniją turbūt geriausiai galima apibūdinti jo paties žodžiais: "Kokia prasmė turėti didžiausias pasaulyje naftos atsargas, jei žmonės vis tiek gyvena trobelėse su plūktomis aslomis?"

Armijos klausimas

Kaip kad dažnai nutinka mirus vadovui - autoritarui, jo postą norintiems užimti kandidatams yra labai svarbus armijos palaikymo klausimas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gausios ir įtakingos Venesuelos ginkluotosios pajėgos yra N.Maduro pusėje. Tai deklaruoja ir gynybos ministras.

Tačiau E.Caprilesas teigia, kad buvo slapta susitikęs su daugeliu aukšto rango kariškių ir sužinojo, kad jie visai netrokšta matyti N.Maduro prezidento poste. Nežinia, kiek čia yra tiesos, tačiau bent jau dalis kariškių vadovybės tikrai gali žvelgti į N.Maduro, kaip į potencialią grėsmę jų įtakai. Todėl jiems turėtų gana patraukliai skambėti E.Caprileso pažadas atiduoti armijos atstovams kai kuriuos politinius postus.

Klausimas, kieno pusėje yra dauguma kariškių, yra aktualus ir politinėms jėgoms. "Čavistų" stovykloje yra nemažai įtakingų partijos veikėjų, galinčių baimintis, kad N.Maduro uzurpuos jų valdžią. Tai yra silpnoji N.Maduro vieta - net ir laimėjęs rinkimus jis gali susidurti su vidine opozicija. Tačiau ne kažin kiek vieningesni yra ir jo priešininkai. E.Caprilesas nėra vienintelis įmanomas opozicijos lyderis. O antrą kartą pralaimėjęs rinkimus (tai greičiausiai ir atsitiks), jis faktiškai galės atsisveikinti su politiko karjera.

Laimi ideologija

Jei tikėtume apklausomis, N.Maduro net 14 proc. lenkia E.Caprilesą. Jei neatsitiks nieko nenumatyto, tai reiškia "čavisto" pergalę. Vadinasi, nieko realiai nesiūlanti ideologija šį kartą nugali racionalias idėjas. Suprantama, juk dauguma rinkėjų - vargingai besiverčiantys žmonės ir jiems geriau ideologija, žadanti nemokamą kasdienės duonos kepalą ir linksmus, karnavalus primenančius mitingus, o ne idėjos, kaip nugalėti (jei tai apskritai pavyks) skurdą ir siautėjantį nusikalstamumą. Paprastai tariant, "duona ir žaidimai" - kur kas geriau nei sudėtingos reformos, nors ir kokius puikius rezultatus jos žadėtų.

Yra tik vienas esminis skirtumas: N.Maduro gali vadintis H.Chavezo sūnumi, anūku arba antros eilės pusbroliu, bet jis nėra H.Chavezas. Jis neturės absoliučios valdžios tarp "čavistų" ir nekels tokios paniškos baimės opozicijos stovykloje. Net ir laimėjus rinkimus, jam teks kur kas daugiau laviruoti. Nepakaks dabar deklaruojamos ideologijos, teks įsiklausyti ne tik į savo aplinkos, bet ir į oponentų idėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"