TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vengrija ginsis nuo migrantų referendumu

2016 05 12 6:00
Minios migrantų, įveikusių spygliuotos vielos tvorą, traukė per Vengriją, kol ir kitos šalys ėmė taikyti laikinas sienų kontrolės priemones. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Vengrijos parlamentas sugriežtino sąlygas prieglobsčio prašytojams ir atvėrė kelią referendumui, per kurį vengrai bus agituojami atmesti Europos Sąjungos (ES) nustatytas privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas.

Vengrijos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad priėmimo centruose prieglobsčio prašytojams būtų leidžiama apsistoti jau ne 60, o tik 30 dienų, ir jiems bus palaipsniui mažinamos socialinės išmokos bei subsidijos. Tačiau įstatyme nebeliko kai kurių ankstesnių siūlymų, pavyzdžiui, skirti asmenims pabėgėlių centruose tiek pat erdvės, kiek turi kaliniai kalėjimo kamerose.

Vengrijos žmogaus teisių aktyvistai sako, kad šiais pakeitimais siekiama atgrasyti pabėgėlius prašyti prieglobsčio Vengrijoje. Migracijos biuro duomenimis, per keturis šių metų mėnesius prieglobstį arba kitokios rūšies tarptautinę apsaugą Vengrijoje gavo 197 asmenys.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas laiko migrantus ir prieglobsčio prašytojus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos grėsme europietiškoms vertybėms ir gyvenimo būdui.

Vengrijos valdžia skatina piliečius atmesti ES planą išskirstyti pabėgėlius pagal privalomas kvotas. Sutelkę jėgas valdančiosios „Fidesz“ ir kraštutinės dešinės „Jobbik“ partijų 136 parlamentarai balsavo už tai, kad šiuo klausimu šalyje būtų surengtas referendumas, prieš tai sulaukę atitinkamo Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Kairiosios opozicinės partijos – socialistai ir žalieji – tokiam žingsniui prieštaravo nedalyvaudamos balsavime, 5 nepriklausomi deputatai balsavo prieš.

Mažytė opozicinė Vengrijos liberalų partija pažadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris gali sustabdyti įstatymą, jei nustatys, kad jis prieštarauja pagrindiniams valstybės teisės aktams. Tam partija turi 15 dienų, o tada teismas turės 30 dienų nutarčiai priimti.

Reikia paskubėti

Referendumo data dar nenustatyta, bet manoma, kad jis galėtų būti surengtas rudenį ar net vasaros pabaigoje. Balsavimo datą turės paskelbti prezidentas Jánosas Áderis. Vyriausybė, turinti didelį populiarumą visuomenėje dėl daugelio dalykų, įskaitant griežtą nusistatymą prieš imigraciją, ragina rinkėjus per referendumą atmesti ES planą. Jį „Fidesz“ dažnai vadina pastangomis „ne vengrais kolonizuoti Vengriją“.

„Jobbik“ partija nori konstitucinės pataisos, kuri draustų privalomą migrantų paskirstymą, nes mano, jog taip pigiau ir greičiau. Mat referendumas atsieis biudžetui iki 4,9 mln. forintų (15,5 tūkst. eurų), be to, dar reikia sutelkti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų, kad jo rezultatai būtų privalomi.

Vengrijos rinkėjų bus klausiama, ar jie nori, kad ES turėtų teisę privalomai apgyvendinti Vengrijoje ne Vengrijos piliečius, be šalies parlamento sutikimo. Valdančiųjų manymu, referendumą reikia rengti kuo greičiau, nes Briuselis siūlo „vis agresyvesnius“ privalomo perkėlimo planus ir tas pavojus yra „realus bei neišvengiamas“.

Kol kas Vengrija yra vienintelė ES šalis, planuojanti referendumą dėl pabėgėlių paskirstymo. Jei Vengrijos visuomenė ES pasiūlymą atmes, šios šalies valdžia galės tuo remtis derybose su Briuseliu ir kitomis ES vyriausybėmis, stipriai pasisakančiomis už tokią tvarką, pavyzdžiui, Vokietijos.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas laiko migrantus ir prieglobsčio prašytojus iš Artimųjų Rytų bei Afrikos grėsme europietiškoms vertybėms ir gyvenimo būdui. Už tai jis yra pliekiamas iš visų pusių, Briuselio ir žmogaus teisių gynėjų, bet tokios pažiūros, kaip jo, vis labiau plinta tarp europiečių įvairiose šalyse. Juos gąsdina milijoninės minios kitos kultūros žmonių, su manta ir vaikais kertančių valstybių sienas, neišmanančių Europos papročių ir tradicijų, besitikinčių didelių socialinių garantijų ir gerokai nustembančių, kad yra kažkokios taisyklės, kurių derėtų laikytis.

Spyris į dantis ir smūgis žemiau juostos

ES nori paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių, o Vengrija turi priimti 1294 jų. Jei V. Orbano vyriausybė atsisakys tai padaryti, už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį, Europos Komisijos siūlymu, turės sumokėti iki 250 tūkst. eurų baudą.

Pabėgėlių paskirstymo planui pritarė ES vidaus reikalų ministrai, nors tam priešinosi Vengrija, Rumunija, Čekija ir Slovakija. Lenkija neseniai pareiškė, kad nepriims nė vieno migranto. Pernai gruodį Vengrija padavė ieškinį Europos Teismui prieš ES privalomų kvotų sistemą.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė siūlymą, pagal kurį valstybės narės gali atsisakyti priimti pabėgėlius, jei sumokės 250 tūkst. eurų solidarumo mokestį už kiekvieną atmestą prieglobsčio prašymą. V. Orbanas tai prilygino šantažui ir atmetė siūlymą „kaip nežmonišką“. Jis sakė, jog vidutiniškai kiekvienam vengrui per septynerius metus tenka maždaug po 4 tūkst. eurų Briuselio pinigų, o 250 tūkst. eurų, kiek siūloma mokėti už nepriimtą pabėgėlį, vidutinis vengras uždirba per 39 metus. Todėl „baudžiamasis“ Europos Komisijos siūlymas yra „vienu metu ir spyris į dantis, ir niuksas žemiau juostos“.

V. Orbano manymu, vadovai Briuselyje „sėdi dramblio kaulo bokšte, toli nuo pasaulio, nesuvokiantys realybės ir be mažiausio supratimo, ką kalba“. Premjeras teigė, kad Europos Komisija daro didžiulę klaidą, nes kalba apie pabėgėlius, kai tuo metu „mūsų problema yra ne pabėgėlių paskirstymas, o sienų apsauga“. Niekam neturi būti leista atvykti be patikrinimo, o pabėgėlių stovyklos turi būti įkurtos už ES ribų. V. Orbanas pridūrė, jog kaip tik Vengrija ir apskritai Rytų Europa elgiasi europietiškai ir neleis, kad „per vieną naktį būtų nušluotas mūsų kultūrinis paveldas“, bei netoleruos „paralelinių visuomenių“.

Dėl ko mirs ES?

Reaguodamas į Vengrijos parlamento sprendimus Liukemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas pareiškė, kad V. Orbanas laimės referendumą, bet ES mirs. Ministras paaiškino, jog šio referendumo tikslas yra pasiekti, kad „į Vengriją negalėtų atvykti nė vienas migrantas“, o Vengrijos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos šalys. Jei tai nutiks, „galėsime išmesti Europos žmogaus teisių konvenciją į šiukšlyną“.

Jam atsikirto Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Péteris Szijjártó: „Vengrijos vyriausybė inicijavo referendumą dėl nelegalios migracijos būtent tam, kad Vengrijos žmonės, o ne Liuksemburgo ministras, nuspręstų savo likimą“. Jis pridūrė, jog J. Asselbornas su jam būdinga arogancija vertina tuos, kurie su juo nesutinka, kaip antrarūšius europiečius. Pasak P. Szijjártó, Europa išties mirs, jei jos „lyderiai negebės atskirti pabėgėlių nuo nelegalių ekonominių migrantų bei suprasti, kad pirmiausia jie yra atsakingi už saugumą ir gerovę tų žmonių, kurie juos išrinko“.

Savo ruožtu buvęs NATO generalinis sekretorius ir ES užsienio ir saugumo politikos įgaliotinis Javieras Solana buvo V. Orbano išvadintas senu komunistu, kai pareiškė, jog dabar Vengrija nebūtų priimta į ES, jei kandidatuotų. J. Solanai nerimą kelia ten vykdomos konstitucinės reformos ir laisvo žodžio suvaržymai.

Kalbėdamas nacionalinei Ispanijos žiniasklaidai jis teigė, kad Vengrija ir Lenkija susiduria su „nacionalizmo epidemija“, kurios šaknys galbūt ateina iš šaltojo karo laikų priespaudos. „Dėl jų skausmingos nesenos istorijos jie ypač jautriai reaguoja į bet kokį suverenumo perdavimą ir mintį, jog ir kiti gali dalyvauti priimant sprendimus“, – sakė J. Solana.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"