TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vengrija mini sukilimo metines

2006 10 23 0:00
Politiškai susiskaldžiusi Vengrija pasitinka pasaulio vadovus, atvykusius pagerbti kovotojų už laisvę atminimo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš 50 metų svietų tankai traiškė į gatves reikalauti laisvės išėjusius vengrus. Rusijos delegacija dalyvauja sukilimui paminėti skirtose iškilmėse, tačiau atsakomybės už kruvinus įvykius ir pirmtakų vadovybės veiksmus neprisiima.

Vakar į Vengriją rinkosi valstybių ir vyriausybių vadovai: Budapešte rengiamos iškilmės, skirtos 1956 metų studentų sukilimui prieš sovietus paminėti. Šiandien Didvyrių aikštėje bus atidengtas paminklas žuvusiesiems per 1956 metų įvykius.

Liūdnos sukakties renginiuose dalyvauja 56 užsienio šalių delegacijos, tarp jų - Ispanijos ir Norvegijos karaliai, Belgijos sosto įpėdinis, NATO generalinis sekretorius, Čekijos, Ukrainos, Vokietijos, Latvijos ir daugelio kitų šalių prezidentai, Nyderlandų ir Rumunijos premjerai.

Valstybiniame operos teatre kalbą pasakys Vengrijos prezidentas Laszlo Solyomas. Paskui įvyks koncertas, kurį stebės aukšti užsienio svečiai, 350 anų tolimų įvykių dalyvių, valstybės pareigūnai ir žymūs Vengrijos piliečiai.

Iškilmės vyksta stiprėjančio protesto prieš vyriausybę sąlygomis. Žmonių pasipiktinimą sukėlė žinia, kad šalies premjeras Ferencas Gyurcsany melavo visuomenei apie ekonomikos būklę. Pagrindinė opozicinė "Fidesz" partija pareiškė, jog boikotuos sukilimo metinėms skirtus oficialius renginius, kuriuose kalbės vyriausybės vadovas.

Sukilimas prasidėjo 1956 metų spalio 23 dieną, kai į gatves išėję studentai pareikalavo politinių laisvių. Vėliau prie jų prisijungė apie 200 tūkst. žmonių. Tačiau lapkričio 4 dieną į sostinę įžengė sovietų kariuomenė ir nuslopino pasipriešinimą. Per susirėmimus žuvo keli tūkstančiai žmonių. Lapkričio 10 dieną organizuotas pasipriešinimas SSRS kariniam įsiveržimui buvo nuslopintas, prasidėjo masiniai areštai. Apie 250 tūkst. Vengrijos gyventojų teko bėgti iš šalies, dauguma prisiglaudė kaimyninėje Austrijoje.

Į Budapeštą vakar išskridęs Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas perduos Vengrijos parlamentui pareiškimą, kurį Federacijos Taryba penktadienio posėdyje priėmė dėl tų dramatiškų įvykių. "Šie įvykiai tapo vengrų tautos veržimosi į laisvę išraiška ir pareikalavo didelių žmonių aukų. Pasaulio politiniame žemėlapyje nebėra valstybės, kuri buvo susijusi su vengrų tragedija, o Rusijos Federacija neatsako už sovietinės vadovybės veiksmus", - pabrėžė Mironovas.

Mironovo teigimu, "širdyje jaučiame moralinę atsakomybę už kai kuriuos mūsų praeities puslapius ir tikimės, kad šiuolaikinė vengrų visuomenė deramai įvertins nuoširdų mūsų apgailestavimą dėl to, kas įvyko Vengrijoje 1956 metų spalį ir lapkritį".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"