TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vengrija veja bedarbius šluoti gatvių

2011 12 30 6:00

Pagal naująjį vyriausybės kovos su nedarbu planą šimtams tūkstančių darbo neturinčių vengrų netrukus gali būti liepta kasti griovius ir šluoti gatves.

Gyozo Bara ir jo komanda pradeda darbą 7 valandą 30 minučių. Būrys vyrų su grandiniais pjūklais turi išvalyti užverstą kelią, vedantį iš vieno kaimo Ukrainos sienos link. Vyrai imasi traukti medžius, šakas ir krauti į metalines priekabas, kurias velka traktoriai. Tai - Vengrijos atsakas į nedarbą.

Pagal planą, kurį patvirtino parlamentas, dar tūkstančiams Vengrijos bedarbių bus liepta imtis tokių fizinių darbų. Jeigu jie atsisakys arba dirbs nepakankamai intensyviai, neteks pašalpų.

24 metų G.Bara - vienas pirmųjų, atrinktų į naują viešųjų darbų programą po daugybės metų gyvenimo iš pašalpų. "Šio darbo sparta nėra labai didelė, tad man ir mano šeimai gerai. Tačiau nemanau, kad teisinga atimti pinigus iš nedirbančių žmonių", - sakė jis.

Silpna ekonomika

Vengrijoje darbo užimtumas yra vienas mažiausių Europoje - darbus turi tik 55 proc. darbingo amžiaus žmonių. Dėl atviros, eksporto varomos ekonomikos Vengriją labai veikia euro zonos krizė. Augimas įstrigo, o šalies skolinimosi reitingas per šiek tiek daugiau kaip mėnesį net dviejų vertinimo agentūrų buvo sumažintas iki vadinamojo šlamšto lygio.

Tačiau silpna ekonomika - tik dalis problemos. Kai kuriuose miesteliuose ir kaimuose ištisos šeimos gyvena vien iš pašalpų, atsiradusių žlugus komunizmui. "Dalis tų žmonių prarado darbą prieš 20 metų, - kalbėjo Vengrijos komunikacijų ministras Zoltanas Kovacsas. - Auga kartos, nemačiusios, kad tėvai rytą eitų į darbą. Tai save generuojantis procesas, turime kaip nors jį sustabdyti."

Per kitus 12 mėnesių pagal viešųjų darbų programą vyriausybė planuoja įdarbinti daugiau kaip 200 tūkst. vengrų. Siekiama sukurti tokių naujų fizinių darbų, kurių šiuo metu nesiūlo privatus sektorius. Tai gali būti bet kas - nuo griovių kasimo iki daržovių rinkimo ar gatvių šlavimo. Darbininkams bus mokami mažiausiai 9 eurai (31,5 lito) per dieną - daugiau, nei siekia bedarbio pašalpa, bet mažiau už minimalų atlyginimą Vengrijoje. "Pasidairius po šalį matyti, kad yra daugybė darbo, kurį reikia atlikti, - teigė Z.Kovacsas. - Kai kuriems žmonėms tokie viešieji darbai padės natūraliai grįžti į darbo rinką."

Vyriausybė finansuoja šią programą dalinai iš sumažinto, bet vis tiek dosnaus pašalpų biudžeto. Nuo šiol darbo ieškančiam žmogui pašalpa nutraukiama po trijų, o ne po šešių mėnesių, sugriežtinti ir kitų išmokų kriterijai. Visi, kurie atsisakys dirbti pagal šią schemą arba nesiims darbo pakankamai intensyviai, neteks teisės į valstybės paramą.

Per ateinančius 10 metų vyriausybė tikisi sukurti milijonus darbo vietų. Viešųjų darbų programai numatyta skirti 30 mln. eurų. Planas populiarus tarp rinkėjų, bet ekonomistai juo nelabai sužavėti. Centrinės Europos darbo studijų instituto mokslinis direktorius Martinas Kahanecas mano, kad labai menkos kvalifikacijos viešieji darbai gali būti gėdingi ir neskatinti žmonių, taip pat sumažinti privačių darbdavių norą juos samdyti. Tai, anot M.Kahaneco, sukurs armiją pažeidžiamų darbininkų, kurie turės tik dvi išeitis: arba abejotinas darbas, arba jokių valstybės pašalpų.

Romų problema

Nemenką susirūpinimą kelia ir tai, kaip naujasis planas atsilieps didelei Vengrijos romų mažumai. Vyriausybės statistika rodo, kad kai kuriuose rajonuose tik maždaug ketvirtadalis romų turi kokį nors nuolatinį mokamą darbą. Vyriausybė ginasi netaikanti į jokią konkrečią bendruomenę, bet pripažįsta - romus tai "labai palies".

Teisininkas Martonas Udvari iš Nacionalinių ir etninių mažumų teisinio gynimo biuro teigia, jog naujasis įstatymas didina korupcijos ir diskriminacijos riziką: "Jei esi pašalinamas iš viešųjų darbų projekto, iškrenti ir iš pašalpų sistemos. Atsakingas asmuo gali būti labai pavojingas. Visi bijos su juo kivirčytis." Teisininko manymu, dalyvaujantiesiems projekte turėtų būti mokama bent jau minimali alga.

Daugelyje kaimų ir miestelių rasti bet kokį darbą beveik neįmanoma. Šiuo metu gatves šluojanti Adam Sandorne neteko darbo prieš ketverius metus, kai miestelyje buvo uždaryta vietos duonos kepykla. Ilgai iš pašalpų gyvenusi moteris įsiliejo į viešųjų darbų programą, tačiau nedvejodama grįžtų į kepyklą, jei turėtų tokią galimybę. "Dar ir dabar jos ilgiuosi, bet kol kas gerai ir taip. Suprantu, kad turiu užsidirbti gyvenimui", - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"