TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vengrija žengia vis tolyn į dešinę

2015 05 15 6:00
Apklausos rodo, kad apie 80 proc. vengrų apie čigonus yra neigiamos nuomonės. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ksenofobija, rasizmu ir radikaliu nacionalizmu garsėjančią Vengrijos „Jobbik“ partiją, remiantis naujausiais viešosios nuomonės tyrimais, palaiko vos 3 proc. mažiau respondentų nei iki šiol ypač populiarią premjero Viktoro Orbano partiją „Fidesz“. Atrodo, kad čia niekam nerūpi žmogžudystės, kurių aukos – čigonai.

Net dešinės pakraipos Vengrijos žiniasklaidos kanalai nebuvo patenkinti, kai konservatyvusis portalas mandiner.hu paskelbė: „Dar niekada užsieniečiams nejautėmė tokios neapykantos.“

Taip portalas apibendrino naujausios vengrų apklausos rezultatus. Pagal ją, ksenofobija ir rasizmas Vengrijoje šiuo metu stipriausi nuo tada, kai šalyje įtvirtinta demokratinė sistema. Vengrai nemėgsta arabų, tačiau čigonai čia sulaukia dar didesnės paniekos. Daugiau nei 80 proc. respondentų apie šią tautą ir jos atstovus išsakė neigiamą nuomonę.

Čigonų žudikai neįdomūs

Apklausos rezultatus patvirtino ir prieš savaitę pasibaigęs teismo procesas, Vengrijoje vadintas „Čigonų žudikų" teismu. Ši byla įdomiausia tuo, kiek mažai dėmesio jai skiria vengrai.

„Čigonų žudikų“ byloje nagrinėti žiauriausi nusikaltimai Vengrijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 2008-2009 metais grupė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vengrų nušovė 6 čigonus ir sužeidė dar 55 žmones, kai kuriuos ypač sunkiai. Dauguma sužeistųjų taip pat buvo čigonai. Pirmos instancijos teismas 2013-aisiais 3 kaltinamuosius nuteisė kalėti iki gyvos galvos, o bendrininką – 13 metų laisvės atėmimo bausme. Apeliacinis teismas paliko galioti šiuos nuosprendžius.

Kol kas vienintelis teisiškai įpareigojantis nuosprendis paskirtas Istvanui Csontosui, bendrininkui, atlikusiam vairuotojo pareigas per dvi pastarąsias žmogžudystes 2009 metų balandžio ir rugpjūčio mėnesiais. Trys nuteisti žudikai padavė skundą Vengrijos Aukščiausiajam Teismui. Nuosprendžio pakeisti jis negali, bet nagrinės, ar teismo procesuose nebuvo padaryta jokių techninių klaidų. Vis dėlto specialistai labai abejoja, ar nuteistiesiems pavyks išvengti bausmės.

Daug neatsakytų klausimų

Abejingumas „Čigonų žudikų“ bylai gerai atspindi bendrą Vengrijos politinę situaciją. Naujausių apklausų duomenimis, ksenofobiškų replikų nevengiančią „Jobbik“ partiją remia 28 proc. respondentų – vos keliais procentais mažiau nei V. Orbano „Fidesz“. Pastaruoju metu premjeras, stengdamasis susigrąžinti prarastą populiarumą ir kovodamas su „Jobbik“, ėmė dažniau kalbėti apie kraštutiniams dešiniesiems rūpimas problemas. Tačiau dauguma Vengrijos politologų sutinka, kad taip V. Orbanas tik padidino savo varžovų populiarumą.

Vengrijos valdančioji dauguma prisidėjo ir prie apatijos čigonų žudynių aukoms skleidimo. Iki šiol nė vienas vyriausybės atstovas nedalyvavo jokiuose renginiuose, skirtuose aukoms atminti, o nedidelės kompensacijos, kurių šį pavasarį pagaliau sulaukė gyvos likusios aukos ir žuvusiųjų artimieji, suteiktos tik dėl žmogaus teisių grupių aktyvistų atkaklaus spaudimo. Be to, išgyvenusieji atakas iki šiol taip ir nesulaukė atsiprašymo iš Ferenco Gyurcsany, kuriam einant Vengrijos ministro pirmininko pareigas įvykdyti šie nusikaltimai. Tuo labiau kad dalis atsakomybės už juos tenka valdžios pareigūnams – jeigu policijos tyrėjai būtų perdavę surinktus duomenis Vengrijos žvalgybos tarnyboms, dviejų pastarųjų žmogžudysčių tikriausiai būtų buvę galima išvengti.

Pasak liberalių pažiūrų Vengrijos politiko Jozsefo Gulyaso, vis dar yra daug neatsakytų klausimų dėl šių žmogžudysčių. Jis bendradarbiauja su žmogaus teisių grupėmis ir rūpinasi tais, kurie patyrė 2008-2009 metų išpuolius. Politikas įsitikinęs, kad prie nusikaltimų įvykdymo prisidėjo dar mažiausiai vienas bendrininkas, be to, nusikaltėliai tikriausiai turėjo rėmėjų, apie kuriuos nieko nežinoma. Beveik visi atakas patyrę čigonai ir jų artimieji gyvena skurde ir negalėjo nusipirkti bilieto į sostinę, kad išgirstų galutinį nuosprendį šioje byloje. Vengrijos valdžia taip pat nepasiūlė jiems transporto.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"