TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vengrijos revoliucijos minėjimo iškilmes drumstė protestai

2006 10 24 0:00
Budapešte policijai teko suimti kai kuriuos protestuotojus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Minėdama 50-ąsias sukilimo prieš sovietus metines Vengrija nebuvo nei rami, nei vieninga: Budapešto gatvėse eitynes surengė šimtai protestuotojų, opozicinės partijos nedalyvavo kai kuriuose renginiuose

Vengrijos policija už kvartalo nuo parlamento, kur vyko 50-ųjų antisovietinės revoliucijos metinių minėjimas, susirėmė su nedidele kraštutinių dešiniųjų protestuotojų grupe.

Policininkai lazdomis tramdė apie 50 protestuotojų, tarp kurių buvo moterų bei senyvo amžiaus žmonių, skandavusių akronimą AVH, reiškiantį komunistinę slaptąją policiją. Šios policijos agentai per 1956 metų revoliuciją šaudė į taikius demonstrantus.

Atskiri minėjimai

Apie 10 demonstrantų buvo sulaikyti, kelių žmonių veidai po susirėmimo buvo kruvini. Be to, policininkai stengėsi atitraukti šimtus protestuotojų nuo parlamento pastato, kuriame vyko metinių iškilmės. Jos prasidėjo nacionalinės vėliavos pakėlimu skambant šalies himnui.

Ceremonijoje dalyvavo Vengrijos prezidentas Laszlo Solyomas, premjeras Ferencas Gyurcsany, 18 Europos prezidentų ir 2 premjerai, Norvegijos karalius, Europos Komisijos ir NATO vadovai. Vėliau buvo perskaityta "Budapešto 1956 metų laisvės deklaracija", kuriai vieningai pritarė minėjime dalyvaujančių daugiau kaip 50 valstybių delegacijų vadovai. Jie taip pat padėjo gėlių ant Imre's Nagy, kuris dvi revoliucijos savaites buvo šalies premjeras ir ėmėsi radikalių reformų, bet 1958-aisiais buvo nubaustas mirtimi, kapo.

Prieš tai naktį policija iš aikštės prie parlamento išvarė kelis šimtus kraštutinių dešiniųjų protestuotojų, kurie nesutiko su patikrinimais prieš oficialias ceremonijas. Jie čia protestavo nuo rugsėjo vidurio, kai buvo paviešintas įrašas, kuriame socialistų premjeras Gyurcsany sako, jog melavo rinkėjams dėl šalies ekonomikos, kad laimėtų balandį vykusius rinkimus.

Šalis pasitiko 50-ąsias antisovietinės revoliucijos metines drąskoma politinių vidaus nesutarimų. Pagrindinė dešiniosios pakraipos opozicinė antikomunistinė partija "Fidesz" pagrasino boikotuoti minėjimo renginius, kuriuose dalyvaus valdančioji Socialistų partija, išsirutuliojusi iš Komunistų partijos Vengrijai virtus demokratine 1989 metais.

Po pietų "Fidesz" surengė atskirą paminėjimą, nors prezidentas Solyomas metinių išvakarėse ragino švęsti kartu išsaugant revoliucijos dvasią.

Kruvinas susidorojimas

Vengrijos revoliucija kilo 1956 metų spalio 23 dieną. Ji prasidėjo studentų demonstracijomis, kaip paramos ir solidarumo ženklas streikuojantiems Lenkijos darbininkams, tačiau netrukus peraugo į ginkluotą pasipriešinimą - kovą prieš primestą komunistinį režimą. Tuomet Vengrijos vyriausybė paskelbė savo siekį sukurti nepriklausomą ir neutralią valstybę, tačiau šie siekiai nevirto realybe. Jau po kelių dienų sovietų kariai įsiveržė į sostinę Budapeštą, kovos prieš pranašesnę ginkluotę turinčius sovietus truko savaites. Sovietams smurtu slopinant Vengrijos revoliuciją žuvo 2,8 tūkst. žmonių, 12 tūkst. buvo sužeisti.

Istorikų teigimu, revoliucijos pasekmės vengrų tautai buvo skaudžios. Keletui šimtų žmonių, tarp kurių buvo ir Vengrijos ministras pirmininkas Nady, buvo įvykdytos mirties bausmės. Apie 200 tūkst. žmonių paliko gimtąją šalį ir emigravo į Vakarus bijodami tolimesnio susidorojimo ar represijų. Žmonių, likusių gimtojoje šalyje, laukė sovietinis režimas, žlugęs tik 1989 metais.

Įkvėpė siekti laisvės

Sukilimo metinių proga popiežius Benediktas XVI pasveikino "drąsius Vengrijos žmones" teigdamas, kad sovietų dominavimo laikai buvo tas metas, kai Europa permąstė savo dvasines vertybes. Benediktas XVI prisiminė, kaip popiežius Pijus XII "su širdgėla apeliuodavo" į Vengrijos apsisprendimo teisę. "Širdingai trokštu, kad Vengrija sukurtų ateitį, laisvą nuo bet kokių priespaudos formų ir ideologinių rėmų", - rašoma Benedikto XVI laiške prezidentui Solyomui. Ten taip pat sakoma, kad revoliucijos metinės turėtų "paskatinti apmąstyti moralinius, etinius ir dvasinius idealus bei vertybes, suformavusius Europą".

Kartu su kitais valstybių vadovais Budapešte viešintis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad vengrų tautos kova už laisvę įkvėpė daugelį engiamų kraštų neprarasti vilties ir siekti savo valstybių laisvės.

"Vengrijos revoliucija buvo vilties ženklas Rytų ir Vidurio Europos laisvės kovotojams, iššūkis komunistiniam režimui, sąžiningumo ir drąsos liudijimas tarptautinei bendruomenei", - sakė Adamkus per pokalbį su Vengrijos vadovais.

Jis priminė, kad Vengrijos revoliucijos dienomis įvykių nuošalyje neliko ir Lietuvos žmonės, branginantys laisvę: 1956 metų lapkričio 1 dieną Vilniaus ir Kauno gyventojai išėjo į gatves su Lietuvos ir Vengrijos laisvės šūkiais lūpose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"