TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Verslininkai remia studentus

2009 05 15 0:00
Vokietijos verslininkai pasirūpina, kad studentai turėtų gerai įrengtas laboratorijas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos verslininkai susirūpinę, kad šalis neatsiliktų ir kad nepritrūktų kvalifikuotų specialistų, todėl net prasidėjus krizei nemažina aukštosioms mokyklos skiriamos finansinės paramos.

Vokietijos pramonininkai ne tik desperatiškai ieško aukštos kvalifikacijos jaunimo, bet ir patys daug prisideda prie to, kad universitetų programos atitiktų ūkio reikalavimus. 2008 metais kas penkta pramonės kompanija finansiškai skatino aukštąsias mokyklas - skyrė stipendijas, teikė pagalbą, steigė fondų remiamų profesorių vietas. Kovą atlikus 1250 pramonės įmonių apklausą paaiškėjo, kad net prasidėjus krizei 82 proc. jų neketina mažinti paramos aukštajam mokslui. Be to, kai vienos kompanijos pasitraukia, universitetų horizonte pasirodo kitos. Todėl aukštųjų mokyklų rėmėjų net šiek tiek padaugėjo - nuo 22 iki 23 procentų.

Labiausiai mokslu rūpinasi daugiau kaip 500 darbuotojų turinčios įmonės. Du trečdaliai jų pernai vienokiu ar kitokiu būdu rėmė aukštąsias mokyklas ir pareiškė norą teikti paramą universitetams ir ateityje.

Mažesnėms kompanijoms sunkiau rasti pinigų. Vis dėlto 33 proc. "vidutiniokių", turinčių 50-500 darbuotojų, ir 15 proc. įmonių, kuriose dirba mažiau nei 50 žmonių, finansuoja aukštąsias mokyklas. Visa paramos suma įspūdinga: 2008 metais verslininkai pervedė universitetams ir aukštosioms mokykloms daugiau kaip milijardą eurų.

Net Vokietijos mokslo asociacija - svarbiausia visuomeninė mokslo skatinimo institucija - skyrė tik šiek tiek didesnę sumą. Todėl verslo įmonių ir fondų, kurių kapitalas formuojamas daugiausia iš verslo veiklos, lėšos sudaro šeštadalį aukštųjų mokyklų biudžeto. Labdaringos įplaukos buvo 345 mln. eurų (65 proc.) didesnės nei 1998 metais. Tuo metu valstybės aukštajam mokslui skirtos lėšos padidėjo tik 51 procentu.

Be to, didelės pinigų sumos, tyrimų užsakymai ir fondų finansuojamos profesūros vietos nėra visa verslo parama aukštosioms mokykloms. Verslininkai technikos ir gamtos mokslų specialistus rengiantiems universitetams tiekia šiuolaikinius prietaisus ir laboratorijų įrangą, kad išsilavinimas neatsiliktų nuo mokslo laimėjimų. Informatikai gauna nemokamas arba daug pigesnes kompiuterinių programų licencijas. Kitų specialybių studentams kompanijos padeda parengti elektroninio mokymo portalus.

Dalyvavimas mokymo procese.

Apie 5500 Vokietijos bendrovių prisideda prie planuojamų ir dėstomų 334 studijų programų, kuriose numatoma ilgesnė praktika įmonėse. Kai kurios kompanijos kartu su aukštosiomis mokyklomis rengia studentams išvykas į įmones, seminarus ir vasaros mokyklas. Kitos skiria už mokymą atsakingus darbuotojus į karjeros ir aukštųjų mokyklų verslo steigimo centrus, kad absolventams būtų lengviau pradėti dirbti. Be to, įmonių atstovai pataria aukštosioms mokykloms, kaip pertvarkyti naujas bakalauro ar magistro studijų programas.

Studentų rėmimas

Didžioji dalis kompanijų skiriamos paramos tenka tiesiogiai studentams. Privačios bendrovės siūlo 50 tūkst. vietų praktikai atlikti. Vėliau studentai pasinaudoja užmegztais ryšiais ir lengviau susiranda darbą.

Į darbo rinką padeda patekti ir įmonėms parengti diplominiai darbai. Kas trečia chemijos, elektrotechnikos, mašinų ar transporto priemonių gamybos kompanija siūlo tokias galimybes. Praktiniai ryšiai studentams labai naudingi, nes dauguma įmonių jiems moka atlyginimą. Be to, praktikantai turi galimybę gauti ir kreditus ar stipendijas, gali studijuodami tobulintis ar prašyti karjeros konsultacijų. Daug įmonių remia studijų finansavimo fondus.

Verslininkai rūpinasi ir savo darbuotojų kvalifikacija. Net kelis kursus baigę darbuotojai gali tikėtis įmonių pagalbos ir toliau lavintis. Kas trečias toliau studijuoti norintis darbuotojas, išlaikęs aukštosios mokyklos egzaminus, gauna paramą mokytis universitete. Keturi iš dešimties verslininkų sutinka remti magistro diplomo siekiančius darbuotojus, padengia dalį jų išlaidų.


* Siekdama sumažinti technikos specialistų trūkumą prie aukštojo mokslo rėmimo labai prisideda Festo šeima, viena didžiausių variklių gamintojų. Ji įkūrė Festo švietimo fondą ir investavo į jį 5 mln. eurų. Studentai, paėmę iš šio fondo paskolą, vėliau grąžina ją su tam tikrais procentai. Be to, jie turi galimybę bendrauti su įmonėmis, kurios kaip fondo partnerės siūlo tobulinti studijas, rengia seminarus ir praktiką.

* Reino-Nekaro pramonės ir prekybos rūmai, subūrę smulkiąsias ir vidutines įmones, kartu su Manhaimo aukštąja mokykla moka studentams stipendijas. Siekiama kuo anksčiau užmegzti ryšius su būsimais specialistais ir bendradarbiauti su aukštąja mokykla.

* Rytų Vestfalijos-Lipės regiono pramonės įmonės ir privatūs asmenys skyrė pinigų penkių regiono aukštųjų mokyklų įsteigtam studijų fondui. Iš jo skatinami jaunuoliai, studijuojantys Bylefeldo ir Paderborno universitetuose, Bylefeldo specialiojoje aukštojoje mokykloje, Lipės ir Hioksterio specialiosiose aukštosiose mokyklose bei Detmoldo aukštojoje muzikos mokykloje. Fondas, per trumpą laiką sukaupęs milijoną eurų, remia 230 studentų. Teikiama ne tik materialinė parama. Siekiama, kad rėmėjai su stipendininkais bendradarbiautų ir taip gerintų jų profesinius įgūdžius.

 

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"