TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vėžys pakirto "Apple" įkūrėją S.Jobsą

2011 10 06 9:38

Kompiuterinės įrangos milžinės "Apple" įkūrėjas ir jos vizijos kūrėjas Steve'as Jobsas trečiadienį mirė nuo vėžio. Jam buvo 56 metai.

"Su dideliu liūdesiu pranešame, kad Steve'as Jobsas užgeso šiandien", - sakome Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės direktorių valdybos pranešime.

Šis žmogus sukėlė revoliuciją šiuolaikinėje kultūroje ir visiems laikams pakeisti pasaulio santykį su technologijomis, išradęs tokiu prietaisus kaip planšetinis kompiuteris "iPad" ir išmanusis telefonas "iPhone". 

"Apple" šią liūdną naujieną iš pradžių santūriai pranešė firmos tinklalapyje – jie įdėjo visą plotą užimančią juodai baltą S.Jobso nuotrauką su žodžiais "Steve Jobs 1955-2011." 

Vėliau tinklalapis buvo papildytas šia eilute: " Apple" neteko vizionieriško ir kūrybingo genijaus, o pasaulis neteko nuostabaus žmogaus ". 

"Apple" apie savo lyderio mirtį pranešė nenurodydama konkrečių priežasčių. Jis mirė ramiai, nurodė S.Jobso šeimos nariai, kurie sakė buvę su juo. 

"Steve'o talentas, aistra ir energija buvo nesuskaitomų inovacijų, kurios praturtina ir pagerina visų mūsų gyvenimus, šaltinis, - sakoma "Apple" valdybos pranešime. - Pasaulis tapo neišmatuojamai geresniu dėl Steve'o." 

S.Jobsas paliko savo žmoną Laurene (Loren), su kuria buvo susilaukęs trijų vaikų. Jis taip pat turėjo dukrą, kurios motina buvo jo ankstesnė gyvenimo draugė. 

S.Jobsas kovojo su vėžiu 2004 metais, o 2009 metais jam buvo persodintos kepenys, kai verslininkas laikinai sustabdė darbinę veiklą dėl neįvardytos ligos. Vėliau jis laikinai nedirbo sausį, o prieš šešias savaites pasitraukė iš "Apple" generalinio direktoriaus posto. S.Jobsas tapo "Apple" valdybos pirmininku, o generaliniu direktoriumi tapo jo pasirinktas įpėdinis Timas Cookas (Timas Kukas). 

Trečiadienio vakarą prie "Apple" būstinės Kupertino miestelyje iškeltos trys vėliavos - JAV, Kalifornijos valstijos ir pačios bendrovės - buvo nuleistos iki pusės stiebo. 

"Tie iš mūsų, kuriems pasisekė pažinti Steve'ą ir su juo dirbti, neteko mielo draugo ir įkvepiančio mentoriaus, - T.Cookas rašė "Apple" darbuotojams išsiuntinėtame elektroniniame laiške. - Steve'as paliko bendrovę, kur būtų galėjęs sukurti tik jis, o jo dvasia visada bus "Apple" pamatas." 

Žinia, kurios jau seniai baiminosi "Apple" gerbėjai ir akcininkai, buvo paskelbta kitą dieną po to, kai bendrovė pristatė naujausios versijos "iPhone" - tik vieną iš daugelio prietaisų, formavusių technologijas ir visuomenę, kai S.Jobsas vadovavo šiam koncernui. 

S.Jobsas įkūrė "Apple" 1976 metais kartu su savo mokyklos draugu viename garaže būsimajame Silicio slėnyje. Po dešimtmečio jis buvo priverstas palikti savo bendrovę, tačiau grįžo jos gelbėti 1997 metais. Per jo antrąją kadenciją "Apple" tapo vertingiausia šiuolaikinių technologijų bendrove pasaulyje, kurios rinkoje buvo vertinama 351 mlrd. JAV dolerių. Beveik visa ši vertė buvo sukurta grįžus S.Jobsui. 

S.Jobsas, kuris buvo įžvalgus kontrkultūros kūrėjas ir minimalistinio dizaino šalininkas, vieną po kito pateikinėjo rinkai sensacijas sukėlusius produktus netgi pasaulio ekonomiką apėmus pastarajai recesijai ir pašlijus jo paties sveikatai. 

Jis padėjo pakeisti kompiuterių įvaizdį: iš keistokų entuziastų žaisliukų jie tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo ir namų dalimi. S. Jobsas tobulino ne vien asmeniniu kompiuterius, bet ir mobiliuosius telefonus ir padėjo vystyti muzikos pramonę. 

Tik nedaugelis gali jam prilygti pagal indėlį į Amerikos pramonės pertvarkymą. S.Jobsas seniai buvo laikomas atsvara kitam asmeninių kompiuterių amžiaus technologijų kūrėjui Billui Gatesui, taip pat buvo lyginimas su kitais genialiais kūrėjais, tokiais kaip Waltas Disney. 

Vieni įsimintiniausių "Apple" gerbėjams, ko gera, buvo 2001 metai, kai S.Jobsas pristatė muzikos grotuvą "iPod", suteikusį galimybę nešiotis "tūkstantį dainų savo kišenėje". Per vėlesnius dešimt metų "iPod" baltos ausinės ir valdymo mygtukai, ko gera, tapo labiau įprastu reginiu negu rankiniai laikrodžiai. 

2007 metais pasirodė "iPhon" su lietimui jautriu ekranu, o dar po metų atsidarė "Apple" internetinė parduotuvė "App Store", kurioje kūrėjai galėjo pardavinėti "iPhone" programas, paverčiančias šį telefoną ne vien bendravimo, per ir pinigų tvarkymo, nuotraukų redagavimo, žaidimų ir socialinių tinklų priemone. Pernai S.Jobsas pristatė "iPad" - planšetinį kompiuterį lietimui jautriu ekranu, kuris tapo populiarus, nors rinkų analitikai prognozavo, kad šis prietaisas bus mažai kam reikalingas. 

Iki šių metrų "Apple" pagal rinkos vertę tapo antrąja didžiausia bendrove Jungtinėse Valstijose, o rugpjūtį ji buvo trumpam išstūmusi iš pirmosios pozicijos naftos milžinę "Exxon Mobil".

Vadovaujant S.Jobsui, "Apple" prisidengė slaptumo skraiste, siekiant paskatinti vartotojus nekantriai laukti naujų produktų. S.Jobsas gebėjo nujausti vartotojų lūkesčius, o jeigu stigdavo paklausos, jis ją sukurdavo, naudodamasis į religinį kultą panašia "Apple" gerbėjų bendruomene.

Kai jis kalbėdavo per "Apple" pristatymus, dažniausiai dėvėdamas išblukusius mėlynus džinsus, sportinius batelius ir juodą megztinį aukšta apykakle, daugybė šios bendrovės gerbėjų graibstydavo kiekvieną jo žodį. S.Jobsas dažnai girdavo "Apple" pasiekimus, o galiausiai vylingai pridėdavo "Dar vienas dalykas...", prieš pristatydamas savo naujausią ambicingą idėją.

Kelerius pastaruosius metus "Apple" investuotojai taip pat atidžiai stebėdavo šiuos pasirodymus, mėgindami nuspėti S.Jobso sveikatos būklę. 2004 metais S.Jobsas atskleidė, kad jam diagnozuotas labai retos atmainos kasos vėžys. Po operacijos jis teigė, kad pasveiko. 2009 metais "Apple" vadovas neteko daug svorio ir, nors iš pradžių tai buvo siejama su sutrikusia hormonų pusiausvyra, netikėtai paskelbė šešiems mėnesiams išeinantis atostogų. Per tą laiką jam buvo persodintos kepenys, nors šis faktas paaiškėjo tik praėjus dviem mėnesiams po operacijos.

S.Jobsas taip pat buvo priverstas nutraukti darbą dėl savo sveikatos šių metų sausį - šįkart neribotam laikui. Jis taip ir nesugrįžo, o rugpjūtį atsistatydino iš generalinio direktoriaus posto, nors liko bendrovės valdybos pirmininku. Laikydamasis įprasto slaptumo, jis neužsiminė apie ligą savo atsistatydinimo rašte.

Stevenas Paulas Jobsas gimė 1955 metų vasario 24 dieną San Fransiske. Tuo metu jo motina buvo nesusituokusi magistrantė Joanne Simpson, o tėvas - studentas iš Sirijos Abdulfattah Jandali. J.Simpson atsisakė Steveno globos, o berniuką įsivaikino armėnų šeima - Paulas Jobsas ir jo žmona Clara.

J.Simpson po kelerių susituokė su A.Jandali ir susilaukė antrojo vaiko - dukros Monos Simpson, kuri vėliau tapo rašytoja.

Kalifornijoje gyvenantys sutuoktiniai Jobsai, kurie priklausė darbininkų klasei, paskatino Steveną domėtis elektronika. Kompiuterio terminalą jis pirmąkart pamatė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso (Eimeso) tyrimų centre, būdamas apie 11 metų. Prieš baigdamas vidurinę mokyklą, S.Jobsas turėjo galimybę vasarą padirbėti bendrovėje "Hewlett-Packard".

1972 metais S.Jobsas įstojo į Reedo (Rido) koledžą Oregono mieste Portlande, tačiau paliko jį po šešių mėnesių.

"Visos mano tėvų, priklausančių darbininkų klasei, santaupos buvo išleistos mano studijoms koledže. Po šešių mėnesių aš nesugebėjau įžvelgti jų vertės, - Steve'as pareiškė sakydamas kalbą Stanfordo universitete 2005 metais. - Nenumaniau, ką noriu veikti toliau gyvenime, ir neturėjau supratimo, kaip koledžas galėjo padėti man apsispręsti."

Grįžęs į Kaliforniją 1974 metais, S.Jobsas dirbo kompiuterinius žaidimus kūrusioje bendrovėje "Atari" ir dalyvavo kompiuterių entuziastų būrelio "Homebrew Computer Club" susitikimuose kartu su savo mokyklos draugu Steve'u Wozniaku, kuris buvo keliais metais vyresnis.

S.Wozniako pasigamintas kompiuteris buvo sukėlęs ir kitų entuziastų susidomėjimą, tačiau S.Jobsas jame įžvelgė potencialą, kurio nematė kiti to meto kompiuterių žinovai, dažnai išsiskirdavę ekscentrišku būdu. 1976 metais jiedu įkūrė bendrovę "Apple Computer Inc." S.Jobso tėvų garaže. Pasak S.Wozniako, S.Jobsas pasiūlė šį vardą po apsilankymo "obelų sode", kuris esą iš tiesų buvo komuna.

Pirmasis jų kūrinys buvo "Apple I" - iš esmės tik kompiuterio "viduriai" be korpuso, klaviatūros ir vaizduoklio.

"|Apple II", pasirodęs rinkoje 1977 metais, buvo pirmasis jųdviejų kompiuteris, skirtas eiliniams vartotojams. Šie kompiuteriai buvo tokie populiarūs, jog 25 metų S.Jobso turtas buvo vertinamas 100 mln. dolerių.

1979 metais lankydamasis bendrovės "Xerox" tyrimų centre Palo Alte, S.Jobsas atkreipė dėmesį į dar vieną inovaciją, kuri galėjo patikti daugeliui vartotojų: kompiuterį, kurį buvo galima valdyti pele, o ne vien įvedant komandas. Grįžęs į "Apple" jis nurodė savo inžinieriams nukopijuoti tai, ką jis matė.

Inžinieriai sukūrė du naujus kompiuteriu. Brangesnis "Lisa", pavadintas S.Jobso dukros vardu, rinkoje pasirodė 1983 metais ir buvo sutiktas gana šaltai. Pigesnis "Macintosh", pavadintas vieno "Apple" inžinieriaus mėgstamiausios obuolių veislės vardu, sulaukė milžiniško populiarumo, kai buvo pradėtas pardavinėti 1984 metais.

"Mac" atėjimą žymėjo reklamos klasika tapęs klipas, parodytas per beisbolo "Super Bowl" rungtynes. Šioje reklamoje buvo panaudotos užuominos į George'o Orwello romane "1984" pavaizduotą totalitarinį pasaulį ir įkūnytas "Apple" stereotipų griovėjos įvaizdis. Reklamoje vaizduojama, kaip bejausmiai darbininkai klausosi į ekrane pamokslaujantį veikėją, panašų į Didįjį Brolį. Į salę įsiveržusi mergina sviedžia kūjį į ekraną, kuris sprogsta, apstulbindamas žiūrovus, o komentatorius tuo metu paskelbia apie būsimą "MacIntosh" pasirodymą.

Tačiau "Apple" istorijos pradžioje buvo kai kurių nesėkmių. S.Jobsas nesutarė su bendradarbiais ir net generaliniu direktoriumi Johnu Sculley (Džonu Skaliu), kurį persiviliojo iš gaiviųjų gėrimų bendrovės "Pepsi". Po pradinio šurmulio "Mac" pardavimai smuko - iš dalies todėl, šiems kompiuteriams buvo sukurta mažai programų.

Smunkant "Apple" akcijų kainai, konfliktai tarp S.Jobso ir J.Sculley aštrėjo. 1985 metais J.Sculley palenkė į savo pusę valdybą ir nušalino S.Jobsą nuo vadovavimo "Macintosh" komandai. Šis pasitraukė iš bendrovės valdybos pirmininko posto ir po kelių mėnesių paliko "Apple".

1985 metais S.Jobsas įkūrė kompiuterinės įrangos gamintoją "NeXT", o kitais metais už 10 mln. dolerių iš kino režisieriaus George'o Lucaso įsigijo kompiuterinės animacijos studiją "Pixar".

Iki 1996 metų, kai "Apple" įsigijo "NeXT", bendrovę prislėgė dideli finansiniai rūpesčiai. Ji per metus patirdavo 800 mln. dolerių nuostolių, vilkino "Mac" programų licencijavimą kitų gamintojų kompiuteriams ir užleido didžiąją dalį rinkos kompiuteriams, kuriuose būdavo diegiama "Microsoft Windows" operacinė sistema.

Artimas S.Jobso draugas Silicio slėnio milijardierius Larry Ellisonas, vadovaujantis bendrovei "Oracle Corp.", 1997 metų pradžioje viešai svarstė galimybę įsigyti "Apple" ir pakeisti šios bendrovės vadovus. Šis sumanymas nebuvo realizuotas, tačiau S.Jobsas vėliau tais metais tapo laikinu "Apple" vadovu.

Jis uždarė nepelningus projektus, susiaurino bendrovės veiklos sritį ir sukūrė naują rinkodaros strategiją, pabrėžiančią "Mac" skirtingumą nuo "Windows", kurios šūkiu tapo "Galvok kitaip" (Think different).

Jam vadovaujant pirmuoju nauju "Apple" produktu tapo ryškiaspalvis kompiuteris "iMac", pristatytas 1998 metais. Per pirmuosius prekybos metus buvo parduota 2 mln. šių kompiuterių. Tai pačiai metais "Apple" vėl tapo pelninga bendrove. S.Jobsas nuolatiniu jos vadovu tapo 2000 metais.

Naujo šimtmečio pirmame dešimtmetyje "Apple" produktai vėl tapo nepaprastai populiarūs. Muzikos grotuvas "iPod", kuris sulig kiekviena karta vis mažėjo ir grakštėjo, daugeliui prisiekusių "Windows" vartotojų tapo pirmuoju įsigytu "Apple" kūriniu.

2003 metais atidarius internetinę muzikos parduotuvę "iTunes" žmonės galėjo patogiai ir teisėtai įsigyti jiems patinkančių kūrinių. Muzikos rinkai ši naujovė buvo lazda su dviem galais. Viena vertus, atsivėrė kelias pasiekti internautus, kurie anksčiau plačiai naudojosi failų siuntimosi programa "Napster" ir buvo įpratę siųstis muziką nemokamai. Tačiau pardavimai internetu taip pat nusmukdė kompaktinių plokštelių rinką, o "Apple" tapo neišvengiamu tarpininku, todėl pasidėjo bylinėjimasis tarp muzikos leidėjų ir S.Jobso dėl kainų ir kitų problemų.

S.Jobsas nevalgė mėsos, domėjosi budizmu ir Naujojo amžiaus filosofija, o jo asmeninis įvaizdis tapo jo bendrovės rinkodaros elementu. "Apple" siekė pabrėžti atsiribojimą nuo vartotojiško požiūrio į technologijas, tačiau neabejotina, kad tokia pozicija atrodė gana ciniška bendrovei, kurios kompiuteriai buvo 3-4 kartus brangesni negu konkurentų.

Tačiau tik nedaugelis sugebėdavo atsispirti S.Jobso charizmai ir valiai. Savo klausytojus jis sugebėdavo įtikinti beveik bet kuo, net jeigu po tokių susitikimų daugeliui jo magija išblėsdavo ir kildavo naujų abejonių.

S.Jobsas brangino savo privatumą, tačiau kai kurios detalės apie jo asmeninį gyvenimą ir šeimą išniro į viešumą.

Praeito amžiaus 9-o dešimtmečio pradžioje jis susitikinėjo su folkmuzikos dainininkė Joan Baez.

1989 metais S.Jobsas sakė kalbą Stanfordo verslo mokykloje ir ten susipažino su būsima žmona Laurene Powell (Romen Pauel), kuri tuomet buvo studentė. Kai Laurene pastojo, S.Jobs iš pradžių atsisakė ją vesti.

Kaip nurodo S.Jobso biografijos autorius Alanas Deutschmanas (Alanas Doičmanas), tąsyk vos nepasikartojo toks pats scenarijus, kaip ir dešimčia metų anksčiau nutrūkęs romanas su ankstesne S.Jobso gyvenimo drauge Chrisan Brennan, tačiau galiausiai jis susituokė su Laurene

1997 metais duodamas interviu dienraščiui "New York Times", S.Jobsas sakė, jog dar paauglystėje pradėjo ieškoti savo biologinių tėvų. Savo seserį Moną jis surado būdamas 27 metų. Jiedu tapo draugais, o per ją jis susitiko su savo biologine motina. Tačiau apie jų santykius žinoma labai mažai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"