TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vidurinės Azijos tandemo perspektyvos

2012 09 05 8:58
Rytoj Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas priims į Kazachstaną atvykstantį Uzbekistano vadovą I.Karimovą (nuotrauka apačioje). /AFP/Scanpix nuotraukos

Pastaraisiais metais tarptautiniai ekspertai nemažai dėmesio skiria dviem ekonomiškai stiprioms Vidurinės Azijos šalims - Kazachstanui ir Uzbekistanui. Tas dėmesys susijęs ir su šių valstybių geografine padėtimi. 

Per Kazachstaną ir Uzbekistaną tiesiasi svarbūs prekybos keliai, siejantys Kiniją ir Europą. Antra vertus, Vakarų požiūriu, abi šios valstybės - gana efektyviai veikiantis buferis, apsaugantis Europą nuo terorizmo ir narkotikų srauto iš Afganistano.

Džiugu, kad nepaisydamos kai kurių praeities nesutarimų, iškildavusių tarp Kazachstano ir Uzbekistano per dvidešimt nepriklausomo valstybingumo metų, nūnai abi šalys yra pasiryžusios maksimaliai glaudžiai bendradarbiauti visose srityse, ypač unifikuojant saugumo reikalavimus. Abiejų valstybių, Kazachstano ir Uzbekistano, vadovai supranta, kad tokia politika susijusi su strateginiais - tiek Vidurinės Azijos regiono, tiek viso pasaulio - interesais.

Ne paslaptis, kad subyrėjus Sovietų Sąjungai, ir Astana, ir Taškentas pretendavo į lyderio poziciją Vidurinėje Azijoje. Ankstyvuoju nepriklausomo valstybingumo laikotarpiu toks statusas leido pretenduoti į didesnes užsienio investicijas, būtinas nacionalinėms ekonomikoms sužadinti. Po Rugsėjo 11-osios būtent Uzbekistanas, pirmasis iš Vidurinės Azijos šalių, pasiūlė Afganistane veikiančiai antiteroristinei ISAF koalicijai naudotis savo teritorija. Tuomet pagrindinės Vakarų šalys Uzbekistaną ėmė vertinti ne tik kaip sąjungininką, bet ir kaip politinį regiono lyderį.

Čia svarbu atkreipti dėmesį į Vidurinės Azijos, esančios pačiame Eurazijos centre, geografinę padėtį. Tapti lyderiu regiono, nuo kurio stabilumo priklauso viso pasaulio saugumas, yra labai reikšminga ir naudinga. Tokia lyderystė automatiškai leidžia plėtoti strateginę partnerystę su tokiomis galybėmis kaip Rusija, Kinija ir JAV.

Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas

Tarpusavio pretenzijos

Tačiau politinę Astanos ir Taškento priešstatą apsunkino abiejų šalių tarpusavio pretenzijos. Jos kilo dėl pasienio režimo, vandens išteklių naudojimo ir migracijos. Dėl Taškento teritorinių pretenzijų savo kaimynui, Kazachstano ir Uzbekistano sienos delimitavimo procesas vyko labai įtemptai. Vandens, su kuriuo susiję periodiškai pasikartojantys potvyniai pietiniuose Kazachstano regionuose, klausimas vis dar kelia aistras abiejų šalių vyriausybėse.

Astanai nuosekliai įgyvendinant savo daugiakryptės užsienio politikos modelį Taškentas siekia artimiau suartėti su Vašingtonu. Tačiau po griežtos Baltųjų rūmų kritikos dėl 2005 metais žiauriai numalšintų demonstracijų Andižane, Uzbekistanas peržiūrėjo savo santykius su JAV. Tuomet Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas pareiškė: "Nors islamo radikalizmas ir yra pagrindinė grėsmė regiono stabilumui, ne mažiau grėsmingas agresyvus Vašingtono siekis įtvirtinti demokratines vertybes."

Uzbekistano lyderis teigė: "Kai kurių išorės jėgų, veikiančių prisidengiant demokratijos ir laisvės lozungais, pastangos primesti savo geopolitinius siekius neįvertinus mūsų nacionalinių interesų nepadeda įtvirtinti saugumo ir stabilumo mūsų regione."

Šiandien Taškentas vėl siekia atkurti draugiškus santykius su JAV ir taip sutvirtinti savo pozicijas Vidurinėje Azijoje. Deja, Uzbekistanas, nors pastaruoju metu ir įvyko tam tikrų postūmių, kol kas menkai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje. Tokia Uzbekistano politika veda prie labai santūrios laikysenos išorės partnerystės atžvilgiu ir vangaus integravimosi į regioninio lygmens struktūras.

Tiesa, nors Astana ir Taškentas užima skirtingas tarptautines pozicijas, o jų tarpusavio santykiai gana sudėtingi, abi šalis vis dėlto sieja siekis užtikrinti saugumą regione. Juolab pastarųjų metų įvykiai rodo, kad Vidurinėje Azijoje grėsmė stabilumui didėja.

Pavojų kelia islamo radikalizmo grėsmė. Uzbekistano ir Kirgizstano pasienio teritorijose jau ilgus metus veikia vadinamasis Uzbekistano islamo judėjimas. Taškentas pakankamai efektyviai duoda atkirtį islamistams, siekiantiems visų Vidurinės Azijos šalių teritorijoje sukurti kalifatą, be to, Taškentas ir Astana jau ilgą laiką pakankamai efektyviai bendradarbiauja norėdami užkirsti kelią narkotikams iš Afganistano.

Pozicijų bendrumas

Kokybiškai naujo bendradarbiavimo tarp Kazachstano ir Uzbekistano pradžia - abiejų valstybių vadovų susitikimai, įvykę 2006 metais. Tuomet buvo nuspręsta visus tolesnio bendradarbiavimo klausimus svarstyti dviejų prezidentų globojamoje Tarpvalstybinėje koordinacinėje taryboje.

Naują impulsą santykių plėtrai davė oficialus Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo vizitas į Kazachstaną 2008-aisiais. Tuomet abiejų valstybių lyderiai pabrėžė savo šalių pasirengimą gilinti tarpusavio bendradarbiavimą. Tačiau svarbiausias dalykas - pozicijų ir požiūrių į visus esminius regioninės ir tarptautinės politikos klausimus bendrumas.

Paskutinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo vizito į Taškentą metu I.Karimovas pareiškė: "Esame strateginiai sąjungininkai beveik visais klausimais." Savo ruožtu N.Nazarbajevas pabrėžė: "Uzbekistanas yra tarp pačių svarbiausių Kazachstano ekonominių ir politinių partnerių Vidurinės Azijos regione... Kazachstano laimėjimai - tai Uzbekistano laimėjimai ir priešingai. Būtent tokiu principu norėtume plėtoti mūsų santykius."

Šiandien Uzbekistanas ir Kazachstanas sėkmingai bendradarbiauja regioninio saugumo ir ekonominės integracijos srityje, abi šalys yra Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narės, abi pasirašiusios sutartį dėl bendrų veiksmų kovojant su terorizmu, politiniu bei religiniu ekstremizmu, tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir kitomis grėsmėmis saugumui bei stabilumui. Šios bendradarbiavimo kryptys ir yra pačios svarbiausios.

Pasak prezidento N.Nazarbajevo, "šiandien kaip niekada svarbu užtikrinti, kad mūsų regione neprasidėtų fragmentavimasis ar išsibarstymas. Esu įsitikinęs, kad be reikšmingo postūmio asmeninių bei tarpvalstybinių santykių plotmėje regionas neišgalės suvienyti jėgų, užtikrinančių plėtrą ir gerovę", - pasakė N.Nazarbajevas. Jį palaikė jo kolega iš Uzbekistano I.Karimovas: "Mūsų požiūriu, bendradarbiavimas šia kryptimi yra vienas esminių dalykų formuojant tvirtą regioninio stabilumo ir nuoseklios plėtros sistemą."

Rugsėjo 6-ąją prasidės dvi dienas truksiantis oficialus Uzbekistano prezidento I.Karimovo vizitas Kazachstane. Susitikimo darbotvarkėje tarp pagrindinių punktų, matyt, figūruos ir klausimai, susiję su dviejų valstybių bendradarbiavimu užtikrinant regioninį saugumą. Nemažai dėmesio bus skiriama ir ekonominiam bendradarbiavimui, kuris turėtų padėti tvirtą pagrindą santykiams politinėje plotmėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"