TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vidurio Europa kratosi rusiškų dujų

2011 02 02 0:00
Nors per Baltijos jūrą einančio dujotiekio "Nord Stream" tiesimą kuruoja pats V.Putinas, rusiškų dujų Europai reikia vis mažiau.
AFP/Scanpix nuotrauka

Slovakijos ir Vengrijos premjerai susitarė sujungti savo šalių dujotiekius, kad joms reikėtų mažiau rusiškų dujų. Kroatija jų atsisakė jau nuo šių metų pradžios.

Slovakijos premjerė Iveta Radičova ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas susitarė dėl abiejų valstybių dujotiekių sujungimo. "Šis žingsnis reikš didesnę mūsų nepriklausomybę ir didesnį Slovakijos Respublikos energetinį saugumą", - padėjusi parašą pasakė I.Radičova. Premjerė neslepia, kad abi valstybės planuoja sujungti ir savo elektros tinklus.

Tiesa, dujotiekių sujungimas kainuos nepigiai. Tarp Slovakijos ir Vengrijos reikės pastatyti interkonektorius, tam prireiks beveik 100 mln. eurų. Trečdalį šios sumos padengs Europos Sąjunga. Tad prie bendros šių valstybių sienos iš Slovakijos pusės prie Velky Krtišo miesto, o iš Vengrijos pusės - prie Vešseso miesto bus pastatytas terminalas. Slovakijos dujotiekių operatorius "Eustream" jau pradėjo derybas dėl konkrečių darbų su savo partneriu iš Vengrijos "Foeldgazszallito Rt". Abi bendrovės jau baigia aptarti technines detales ir prekybos santykius.

Dar neseniai Slovakija buvo visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų. Kai 2009 metų sausio mėnesį spiginant šalčiui kilo dujų krizė, nes Maskva ir Kijevas susiginčijo, kas kiek skolingas, Slovakija negavo pakankamai dujų, nors ir buvo už jas sumokėjusi. Bratislava iš karto ėmė ieškoti alternatyvos ir šiuo metu slovakai jau naudoja iš Austrijos ir Čekijos gaunamas dujas.

Slovakų ir vengrų interkonektoriai gali tapti projektuojamo Vyšegrado grupės energetinio koridoriaus, kuris sujungs Europos šiaurę ir pietus, dalimi. Šis koridorius prasidės nuo Lenkijos uosto Svinouiscio, kur įrengtas dujų terminalas, ir eis per Čekiją, Slovakiją, Vengriją iki Kroatijos Krko saloje esančio dujotiekio ir naftotiekio. Prėjusią savaitę atitinkamą deklaraciją Slovakijos sostinėje jau pasirašė šių keturių valstybių ūkio ministrai.

Savo ruožtu Kroatija nuo šių metų pradžios jau išsiverčia be rusiškų dujų. Ji pernai paskelbė dujų pirkimo konkursą, nes 2010 metų gruodžio 31 dieną baigėsi sutartis su Rusijos valstybiniu koncernu "Gazprom" ir tą konkursą laimėjo Italijos bendrovė "Eni", ji tapo naujuoju Kroatijos partneriu. Nuo šių metų "Eni" yra vienintelė dujų tiekėja į šią šalį. Ji įsipareigojo kasmet patiekti Krotijai 750 mln. kubinių metrų dujų. Kroatijos vyriausybė aiškina, kad taip pasiektas "didesnis lankstumas dujų tiekime ir jo parametruose". Kasmet Kroatija sunaudoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų, tačiau daugiau kaip pusę šio kiekio ji išgauna pati.

Nurijęs karčią piliulę "Gazprom" kol kas nelinkęs komentuoti šių pokyčių. Tuo metu bendrovės "East European Gas Analysis" duomenimis, jau 2010 metais "Eni" eksportavo dujų 9,6 proc. daugiau nei prieš metus, o dujų tiekimas iš Rusijos į Europą sumažėjo 48 procentais. Iš dalies taip atsitiko ir dėl to, kad "Gazprom" siūlė klientams sudaryti ilgalaikes sutartis dažnai reikalaudamas brangiau mokėti už dujas, nei tuo metu jos kainavo rinkoje. Tokia ilgalaikė sutartis buvo sudaryta ir su Kroatija.

Vis dėlto "Gazprom" dar lieka vienu svarbiausių dujų tiekėjų į Vidurio Europą ir norėdamas dar labiau tiek šią žemyno dalį, tiek visą žemyną padaryti priklausomą nuo Rusijos ėmėsi tiesti du dujotiekius "Nord Stream" ir "South Stream". Pastarąjį - kartu su Italijos bendrove "Eni". Planuota, kad "South Stream" eis ir per Kroatiją, kuri jau beveik atsisakė Rusijos dujų.

Net gerus santykius su Rusija palaikanti Bulgarija, kurios valstybinis energetikos holdingas BEH pernai lapkričio mėnesį su "Gazprom" pasirašė sutartį dėl dujotiekio "South Stream" atšakos tiesimo per Bulgarijos teritoriją, jau linkusi labiau orientuotis ne į rusiškas dujas. Iš Europos investicinio banko Bulgarija paėmė 1,2 mlrd. eurų paskolą dujotiekiui "Nabucco" tiesti, tai, ES manymu, turėtų padaryti Europą ne tokią priklausomą nuo rusiškų dujų. Šio projekto akcininkai: RWE, OMV, "Mol", "Bulgargaz", "Transgaz" ir "Botas" ketina sumokėti 30 proc. "Nabucco" tiesimo darbų kainos. Likusi dalis bus dengiama iš kreditų. Jau anksčiau Europos investicinis bankas ir tarptautinė finansų korporacija IFC, įeinanti į Pasaulio banko grupę, pasirašė susitarimą, kad skirs "Nabucco" 4 mlrd. eurų.

"Nabucco" dujotiekis turėtų kainuoti 7,9 mlrd. eurų, o planuojamas jo galingumas - 31 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Juo būtų transportuojamos dujos iš Kaspijos regiono į Europą apeinant Rusiją. 3,3 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis jungs Kaspijos regioną, Artimuosius Rytus, Egiptą, Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Austriją ir toliau per Vidurio Europą pasieks vakarinę žemyno dalį. "Nubucco" bus pradėtas tiesti 2012 metais, o eksploatuoti - 2015-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"