TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vidurio Europa: tarp Rytų ir Vakarų

2015 01 21 6:00
Vengrijos premjeras Viktoras Orabanas ėmė ieškoti draugų Vakaruose, o Čekijos prezidentas Milošas Zemanas (nuotrauka žemiau) darosi vis didesnis Vladimiro Putino politikos gerbėjas. AFP/Scanpix nuotraukos

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su Vladimiru Putinu draugiškus santykius palaiko gana ilgai ir dėl to Budapeštas jau prarado Vašingtono palankumą. Bet kol Vengrija pamažu bando savo politikos vairą sukti į Vakarų pusę, Čekija žengia jos pramintu taku Kremliaus link. Dviejų Vidurio Europos valstybių balansavimas tarp Rytų ir Vakarų aptariamas portale geopolitika.lt publikuotame politikos apžvalgininkės Ingos Popovaitės straipsnyje.

Politinio kapitalo instituto, esančio Budapešte, direktoriaus Peterio Kreko teigimu, V. Orbanas Rusijai palankus dėl trijų priežasčių. Visų pirma, V. Orbanas mano, kad Europos Sąjunga (ES) bei visas Vakarų pasaulis praranda savo turėtą įtaką, todėl logiškas kelias - sukti arčiau Rytų. Antra, pigi energija, kaip šalies ekonomiką skatinantis veiksnys, yra gyvybiškai reikalinga jo vykdomai populistinei politikai, o Rusija yra viena iš šalių, galinčių jos pasiūlyti. Trečia, V. Orbano Vengrija kuo toliau, tuo labiau skiriasi nuo kitų liberalizmu grįstų ES valstybių, todėl esą visai natūralu, kad jis paramos dairosi tarp autoritarinių režimų Rytuose.

Bet V. Orbanui laviruoti tarp Rytų ir Vakarų sekasi vis sunkiau. Žadėto „Pietų srauto“ dujotiekio ir pigių rusiškų dujų Vengrija tikriausiai nesulauks, o JAV senatorius Johnas McCainas dėl autoritarinių nuostatų ir flirto su Rusija premjerą išvadino neofašistu. Dėl šių žodžių užsiplieskęs politinis skandalas gerokai atšaldė JAV ir Vengrijos santykius.

V. Orbanas atsigręžė į Vakarus

Atrodo, kad V. Orbanas ėmė stengtis vykdyti į abi puses žvelgiančios Vengrijos užsienio politiką. Šį kartą vakarietiškai nusiteikusių draugų jis ieško Vokietijoje. Šią šalį premjeras pasirinko neatsitiktinai – Vengrijos centrinio banko duomenimis, daugiau nei ketvirtis tiesioginių užsienio investicijų į Vengriją ateina būtent iš Vokietijos. Šalies bendrovės į Vengriją yra investavusios daugiau nei 6 mlrd. eurų ir sukūrusios per 300 tūkst. darbo vietų. „Audi“, „Mercedes-Benz“, „Bosch“ – tai tik keletas Vokietijos pramonės gigantų, dalį savo veiklos perkėlusių į Vengriją. Apskritai tarp dešimties didžiausių Vengrijoje veikiančių įmonių tik dvi yra vengriško kapitalo, o visos kitos – užsienio.

Lapkritį V. Orbanas Vokietiją aplankė dukart ir per vizitus pabrėžė, kad Vokietijos politika Kremliaus atžvilgiu, kuri vis griežtėja, „yra kompasas Vengrijai“. Vengrai prie Vokietijos artėti bando ne tik politiniais pareiškimais – pavyzdžiui, Vengrijos nacionalinė televizija lapkričio pabaigoje visą dieną paskyrė Vokietijos televizijos programoms, o visoje Vokietijoje pradedama kampanija „Ačiū, Vengrija“, kuria siekiama atkurti pašlijusį Vengrijos įvaizdį Europoje. Ją finansuoja privačios Vengrijoje veikiančios vokiečių bendrovės.

Svarbiausia – vengrų interesai?

Draugystę su kolegomis Vakaruose V. Orbanas pademonstravo ir aplankęs savo šalies karius, tarnaujančius NATO misijoje Lietuvoje. Per šį vizitą jis pabrėžė, kad Vengrija neketina vėl dalytis siena su Rusija (užuomina į tai, kad Rusijos teritorija nenusidrieks per Ukrainą ir nepasieks rytinio Vengrijos pakraščio), ir pažadėjo padidinti Vengrijos gynybos išlaidas iki beveik 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Kam V. Orbanui reikalingi tokie pokyčiai? Šalies vadovas nuolat kartoja, kad jo užsienio politika tėra tik pragmatiškas piliečių reikmių atspindys. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto gruodžio 8 dieną patvirtino, kad pagal naująsias užsienio politikos gaires šalis stengsis suderinti ryšius tiek su NATO valstybėmis, tiek ir su Rytais. Esą taip siekiama užtikrinti ir taiką, ir energetinį valstybės saugumą.

Bet minėtasis P. Kreko perspėja, kad toks V. Orbano posūkis į Vakarus gali būti pavėluotas. Žodžių karas tarp Vengrijos ir įtakingo JAV politiko rodo, kad Vengrijos įvaizdžiui gerinti vien kalbų ar reklaminių kampanijų neužteks.

Milošas Zemanas.

Čekija žengia Vengrijos pėdomis

Kol Vengrija bando atrasti taką atgal į Vakarus, Čekijoje kyla protestai prieš Rusijos atžvilgiu pernelyg draugiškai nusiteikusį šalies prezidentą. Lapkričio 29 dieną, per 25-ųjų Aksominės Čekoslovakijos revoliucijos metinių minėjimą, tūkstančiai įpykusių čekų kiaušiniais ir pomidorais apmėtė Čekijos prezidentą Milošą Zemaną dėl nuolatinio V. Putino politikos palaikymo ir pasisakymų prieš ES sankcijas Rusijai bei kartojimo, kad konfliktas Ukrainoje tėra pilietinis karas.

Vieną iš pastarųjų kartų M. Zemanas šią poziciją išsakė per interviu nacionaliniam Rusijos transliuotojui – televizijos kanalui „Pirmasis kanalas“. Pasirodžius šiam interviu ir Kremlių palaikantiems komentarams Rusijos televizijoje pasiaiškinti Kijeve buvo iškviestas Čekijos ambasadorius Ivanas Pocučas. Kritikos prezidentui po šio įvykio negailėjo ir Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas. Jis pažadėjo tokią prezidento poziciją aptarti su premjeru.

Reikėtų paminėti, kad M. Zemanas V. Putino gerbėju netapo pernakt. Iškart po Čekijos prezidento rinkimų 2013-ųjų žiemą Kremliaus vadovas pasveikino naujai išrinktą šalies lyderį, pabrėždamas, kad ilgametis Socialdemokratų partijos narys M. Zemanas yra aktyvus tvirtų Rusijos ir Čekijos santykių rėmėjas.

M. Zemanui skamba pavojaus varpai

Prorusiška M. Zemano pozicija dažnai vertinama priešinant jį su Vaclovu Havelu, kuris prieš 25 metus tapo tuometinės Čekoslovakijos prezidentu po didžiulių visuomenės protestų prieš Maskvą. Todėl nenuostabu, kad lapkritį vykę 25-ųjų Aksominės revoliucijos metinių minėjimo renginiai tapo masine protesto prieš dabartinį prezidentą akcija. Kiaušiniai, pomidorai bei akcijos dalyvių iškeltos raudonos kortelės (futbolo rungtynių simbolika, reiškianti žaidėjo išvarymą iš aikštės) rodo, kad M. Zemanas, pirmasis tiesioginiais rinkimais išrinktas Čekijos prezidentas, praranda savo rinkėjų pasitikėjimą.

„The Washington Post“ redakcijos skiltyje, skirtoje 25-osioms revoliucijos Čekoslovakijoje metinėms, pažymėjo, kad Čekija nuklydo nuo V. Havelo nutiesto žmogaus teisių kelio, o M. Zemanas tapo V. Putino šaukliu Europoje. Prisiminus J. McCaino repliką pernelyg ilgai su Rusija besiglėbesčiavusiam V. Orbanui šie žodžiai Čekijai turėtų nuskambėti kaip Vakarų įspėjimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"