TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vidurio Europai euro jau nebereikia

2012 08 09 6:10
Reuters/Scanpix nuotr.

Skurdžiausios Europos Sąjungos narės, anksčiau entuziastingai troškusios įsivesti eurą, šiuo metu mano, kad neverta galvoti apie prisijungimą prie anksčiau buvusio prestižinio klubo, nes jis neužtikrina stabilumo. Taip rašo dienraštis "The Wall Street Journal".

Tokios šalys kaip Lenkija ir Bulgarija dabar tik iš tolo žvelgia į euro zoną, nes mano, kad prisijungimas prie jos tik dar labiau nutemptų žemyn, nes reikėtų gelbėti sunkiai besikapstančias jai priklausančias valstybes. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas pareiškė, kad nors jo šalis jau atitinka visus kriterijus, kurių reikia norint prisijungti prie 17 narių klubo, ji dar palūkės ir pažiūrės, kaip sekasi euro zonai tvarkytis.

Skirtingai nei jo kolegos Europoje, Bulgarijos finansų ministras neslepia manantis, kad po šešių mėnesių euro zonos jau nebebus, ir prieš pranešdamas apie Bulgarijos norą įsivesti eurą jis pirma palūkės stebėdamas, kaip sekasi euro zonai išbristi iš ją skandinančių skolų. "Mes norime pažiūrėti, kaip veikia priimtos taisyklės, išsiaiškinti, ar mums tai duos konkrečios naudos, ar jos bus naudingos tik labiausiai prasiskolinusioms valstybėms", - atvirai sako S.Djankovas.

O juk dar neseniai Bulgarija buvo tikra euro įsivedimo entuziastė. Korupcijos alinamos pokomunistinės šalies, kurioje vidutinė mėnesio alga sudaro vos 200 eurų, gyventojai romantiškai svajojo apie klestinčius Vakarus, siedami eurą su klestėjimu ir stabilumu. 2009-ųjų gruodį Bulgarijos Nacionalinio banko vadovas Ivanas Iskrovas neslėpė nepasitenkinimo, kad Bulgarijai, kur maža infliacija, biudžeto deficitas nesiekia nė 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o valstybės skola mažesnė nei 60 proc., buvo neleista prisijungti prie euro zonos. Šiandien ministras jau kalba kitaip ir tik 25 proc. bulgarų pasisako už perėjimą prie euro.

"Nauda iš prisijungimo vis mažėja, o prisijungimo kaina didėja. Vis dar yra pavojus, kad euro zona subyrės. Visos apklausos rodo, jog gyventojų noras prisijungti prie jos blėsta. Jei Bulgarija įsives eurą, turėsime skirti nemažą pinigų sumą gelbėti Ispanijai, Graikijai ir Airijai, kurios ir taip yra daug už mus turtingesnės", - sako ir Sofijoje esančio Atvirosios visuomenės instituto ekonomistas Georgijus Angelovas. Jis mano, kad prisijungimas prie euro zonos būtų smūgis Bulgarijos bankams, kurie šiuo metu yra sveiki ir likvidūs, ne kaip euro zonos bankai. Be to, įstojus į euro zoną Bulgarijai tektų prie jos priderinti ir savo mokesčius, nors ji norėtų išsaugoti dabartinius, nes jie skatina investicijas ir ekonomikos augimą.

Lenkija, skirtingai nei Bulgarija, niekada nebuvo tokia entuziastinga euro atžvilgiu. Tačiau šiuo metu euro patrauklumas išblėsęs visiškai.

"Jūs stebitės? Euro zona dezintegruojasi, tai kokia prasmė prie jos jungtis?" - klausia Vienoje esančio tarptautinio Ekonominių studijų instituto analitikas Leonas Podkamineris.

Jau šiais metais Lenkija gali atitikti kriterijus, būtinus euro įvedimui, be to, lenkams nepatinka, kad jų valiuta nestabili. "Mums geriau kol kas pastovėti nuošalyje, nes euro zona nebėra ramybės oazė, o problemų zona. Prieš priimdama sprendimą Lenkija pažiūrės ne tik kaip sekasi tvarkytis Ispanijai, Italijai ir Graikijai, bet ir kaip sekasi geresnėje padėtyje esančioms Belgijai bei Prancūzijai", - sako Briuselyje esančio Europos politikos studijų centro darbuotojas Piotras Maciejus Kaczynskis.

Nuo 2008 iki 2011 metų, kai Vakarų Europa grimzdo į krizę, Lenkijos ekonomika išaugo net 16 procentų. Tai du kartus daugiau nei Slovakijoje, kurioje taip pat fiksuojamas didelis ūkio augimas.

Viena iš noro prisijungti prie euro zonos priežasčių galėtų būti zloto kurso svyravimas, nes jis, skirtingai nei Bulgarijos levas, nėra pririštas prie euro. Susilpnėjęs zlotas iš karto neigiamai atsiliepia Lenkijos eksportui, nors šiuo metu zloto kursas euro atžvilgiu yra pakilęs beveik 8 procentais.

Lenkija, kaip ir Bulgarija, gali išvardyti ir daugiau priežasčių, dėl ko nereikia jungtis prie euro zonos, o ir iš gyventojų būtų sulaukta didesnio pasipriešinimo. Lenkijos finansų ministras Janas Vincentas Rostowskis CNN sakė, kad Lenkija prisijungs prie euro zonos, "kai tik bus saugu". "Mums tai rūpi. Tam jau padarėme pusę darbo, nors dar ir ne visiškai išėjome iš miško", - sakė ministras. Tačiau analitikai mano, kad tai tik retorika. Iš tiesų Lenkija jau seniai atsisakė minties įsivesti eurą.

"The Wall Street Journal", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"