TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vidurio Rytai: 3 tautos, 1 konfliktas

2014 06 16 6:00
Kurdų kovotojas prie Turkijos sienos su Iraku. n24.de nuotrauka

Džihadistai Irake kaunasi dėl valdžios su saugumo pajėgomis, kurioms padeda kurdai ir šiitų kovotojai. Sirijos pilietinis karas, panašu, greitai nesibaigs. Šiose valstybėse kunkuliuojančiomis kovinėmis nuotaikomis lengvai užsikrėtė Libano ekstremistai ir vietiniai konfliktai trijose šalyse pamažu virsta vienu dideliu sektų karu.

Dar prieš žaibiškus praėjusios savaitės „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIS) kovotojų išpuolius Irako pajėgos sustiprino patruliavimą ties Sirijos siena, tačiau šalies valdžia pripažįsta, kad naudos iš to nedaug. Ginklų, kovotojų ir pinigų srautai, judantys į Iraką ir iš jo, taip išaugo, kad tapo per sunku juos kontroliuoti.

Šį pavasarį pasieniečiams pavyko sulaikyti grupę kovotojų iš ISIS organizacijos. Tačiau po poros dienų juos pasiekė žinia, kad dar didesniam jų būriui pavyko praslysti sienos apsaugai pro akis. Daugiausia, ką pasieniečiai dabar gali padaryti – akylai stebėti, budriai klausytis ir visas naujienas perduoti į Bagdadą.

Ne vien pašalinis poveikis

Libano ir Irako šiitai griebiasi ginklų Sirijos miestuose. Sirijos sukilėliai sprogdina bombas Libano sostinėje Beirute. Sirijos sunitų kovotojai plūsta į Iraką, kur kaunasi su vyriausybinėmis pajėgomis Bagdado pakraščiuose, o libaniečiai ir Palestinos sunitai iš Libano kovoja Sirijos Homso mieste. Teherano remiamos vyriausybės Bagdade ir Beirute dažniausiai tiesiog nusuka žvilgsnį į šalį ir apsimeta nepastebinčios, kaip ginklai ir kovotojai iš Irako ar Libano laisvai plūsta į Sirijos Alepo, Damasko ar Deros miestus.

Šios tendencijos tai ne vien pašalinis Sirijos konflikto poveikis, apie kurį analitikai persėjo dar 2011 metais, kai prasidėjo sukilimas prieš šalies prezidentą Basharą al Assadą. Įvairūs konfliktai Sirijoje, Irake ir Libane vis glaudžiau jungiasi į vieną karą, kurio laukas driekiasi nuo Zagroso kalnų Irane iki Viduržemio jūros.

Mažai kas tiki, kad regiono žemėlapis greitu metu gali būti perbraižytas. Tačiau vis daugiau teritorijų apimantis konfliktas gali turėti pražūtingų pasekmių identitetui valstybių, kurių sienas prieš 90 metų nubraižė prancūzai ir britai.

Portalas Financial Times šį konfliktą pagal savo trukmę, geografinę aprėptį ir užsienio dalyvių įsitraukimą lygina su 30 metų karu – kovomis dėl įsišaknijusių religinių skirtumų tarp protestantų ir katalikų – kuris XVII amžiuje nuniokojo Vidurio Europą.

Pavojingiau nei Afganistanas

Šis karas vyksta tarp trijų vis dažniau bendradarbiaujančių šiitiškų vyriausybių Sirijoje, Irake bei Libane ir sunitų sukilėlių, kurie, atrodo, vieni iš kitų mokosi strategijų ir dalijasi ištekliais. Šiitų vyriausybes palaiko Irano valdžia, o Sirijos režimą ginklais aprūpina Rusija.

Kita konflikto pusė taip pat gauna paramą iš galingų užsienio globėjų, įskaitant Saudo Arabiją, Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Vakarų valstybes. Jos teikia mokymus ir parūpina ginkluotę Sirijos sukilėliams, taip pat užtikrina politinę paramą jiems prijaučiančioms sunitų ir jų sąjungininkų grupuotėms Libane.

Situacija naftos ir gamtinių dujų turtingame regione prie pietrytinės NATO sienos darosi vis nestabilesnė. Analitikai perspėja, kad šis konfliktas potencialiai gali būti daug pavojingesnis nei 1979-1989 metų karas Afganistane.

35 metų karas

Kaip ir 30 metų karo, kuris žymėjo Šventosios Romos imperijos eros pabaigą, Vidurio Rytų konflikto šaknys slypi senos santvarkos griuvime. Radikalių šiitų dvasininkai, pakeitę šachą Mohammedą-Reza Pahlawi Irane 1979 metais, sukūrė naują antivakarietišką bloką kovai prieš sunitų dominuojamą nuosaikų režimą, globojamą Saudo Arabijos ir jų rėmėjų Jungtinėse Valstijose. Sunitų režimas smogė atgal paremdamas Saddamą Husseiną Irano-Irako kare, kuris kartu su pastarojo dešimtmečio Libano pilietiniu karu, galėtų būti vertinamas kaip ankstyvasis ilgesnio konflikto etapas.

Bet karo, dabar siautėjančio Levanto regionio ir buvusios Mesopotamijos teritorijose, kontūrai tapo aiškesni po 2003-ųjų JAV invazijos į Iraką. Šiitų dominuojamos vyriausybės išrinkimas Bagdade suteikė Iranui šiek tiek įtakos savo buvusios varžovės politiniame gyvenime. Įniršęs sunitai sukilo – pirmiausia prieš amerikiečius, o vėliau ir prieš Bagdadą. Sunitų surengtas 2011 metų sukilimas prieš neortodoksinį B. al Assado režimą ir griežtas vyriausybės Damaske atsakas regione įplieskė vis dar vykstantį karą.

Kaip ir europietiško 30 metų karo atveju, vietiniai ar regioniniai lyderiai čia visais būdais siekia išlaikyt kontrolę ir ieško potencialių užsienio rėmėjų pagalbos.

Iranas ir Rusija globoja šiitų arba jų atšakų dominuojamas vyriausybes Beirute, Bagdade ir Damaske, tikėdamiesi atremti JAV ir kitas Vakarų valstybes. Saudo Arabija ir jos sąjungininkai remia sunitus, bandydami pasipriešinti Iranui. JAV ir ES nuolatos atsargiai siekia atskirti savo sąjungininkus nuo priešų tarp daugybės nuolat besikeičiančių karinių vadovų, džihadistų, sektų politikų ir gaujų, bandančių apsimesti politinėmis grupėmis.

Pragaras civiliams

Alepas Sirijoje – seniausias Vidurio Rytų regiono miestas, skendi griuvėsiuose. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Manoma, kad apie 200 gyventojų kasdien, o gal ir daugiau, miršta dėl politinio smurto Sirijoje, Irake ir Libane. Šiose šalyse iš viso gyvena 60 mln. žmonių.

Siriją jau paliko apie 9 mln. iš jos 25 mln. gyventojų. Jungtinės Tautos šį konfliktą vadina didžiausia žmogaus sukelta humanitarine krize nuo Antrojo pasaulinio karo. Dėl B. al Assado režimo oro atakų civilių gyvenamuosiuose rajonuose, Sirijos ekonomika ir infrastruktūra buvo nusiaubta, o ruožai didžiųjų miestų, įskaitant Alepo ir Homso, nusėti griuvėsiais.

Irake, kur sunitai sukilo prieš 11 metų, kai buvo nuverstas S. Huseinas, jau žuvo daugiau nei 200 tūkst. civilių. Smurtas vėl įsiplieskė, kai sunitų sukilėliai, įkvėpti Sirijos karo, ėmė puldinėti saugumo pareigūnus ir šiitų civilius. Šiitų kariškiai į tai atsakė tikslinėmis civilių sunitų žmogžudystėmis.

Libane, mažoje, silpnoje ir religiškai susiskaldžiusioje šalyje, esančioje tarp Sirijos ir Izraelio, kariai, maištininkai ir civiliai žūsta per susirėmimus, kurie tęsiasi nuo pietinio miesto Sidono iki Tripolio šalies šiaurėje. Į kadaise buvusį tikrą turistų magnetą dabar daugiausiai atvyksta irakiečiai ir sirai ieškodami prieglobščio.

Sienos ir valstybės

Nė vienai iš didžiųjų pasaulio galių nebūtų naudinga perbraižyti Vidurio Rytų žemėlapio. Bet galbūt net labiau pavojingas konflikto padarinys galėtų būti laipsniškas sunykimas pačių valstybių kaip nacionalinių subjektų.

Sienos, kurias anksčiau kirsdavo tik įžūlūs kontrabandininkai, dabar tampa vis pralaidesnės ir regione vis aiškiau įsitvirtina sektų ir regioninės, o ne nacionalinės tapatybės. Aštuonios pagrindinės sunitų gentys marširuoja pirmyn atgal pro Irako ir Sirijos sieną. Kiekviena iš jų įsitraukia į konfliktą abiejose pusėse.

Irako kurdai Irake bando kontroliuoti politinius įvykius pusiau autonominiame anklave, atrėžtame nuo Sirijos, o Sirijos kurdai naudoja Šiaurės Iraką, kaip strateginę ir logistinę stotelę. Kurdų kovotojai iš Kurdistano darbininkų partijos, kurių dauguma praleido savo gyvenimą Irake ir Turkijoje, dabar kraustosi į savarankiška pasiskelbusią teritoriją Sirijoje.

Sunitų kovotojai iš Libano ir Palestinos, pradėję savo karjerą kaip kovotojai Pietų ar Šiaurės Libane, kaunasi Sirijoje, o paskui grįžta namo laukdami naujų mūšių.

Valdžia leidžia irakiečiams stoti į kovą Sirijoje su pretekstu ginti Sayyida Zeinab miestą. Jame stovi mečetė, kurioje, pagal šiitų tradiciją, manoma, yra palaidota pranašo Hahometo proanūkė. Irakiečiai dabar kovoja abiejose Sirijos karo pusėse.

ISIS pradėjo steigti tam tikrus valstybinius darinius kai kuriose Sirijos ir Irako dayse. Čia dabar veikia jų teismai, policija ir net institucijos teikiančios viešąsias paslaugas.

Žemiau ristis nebeįmanoma?

Didžiausia grėsmė regiono ateičiai yra galingas „Al-Qaedos“ ir jos atšakų, įskaitant ISIS ir „Jabhat al-Nusra“, iškilimas.

Tačiau šis pavojus gali ir sutelkti regiono lyderius, kuriems būtų naudinga suvokti, kad visiems būtų naudingiau dirbti kartu ir stengtis deeskaluoti konfliktą, o ne žūtbūtinai stengtis jį laimėti.

Šiokios tokios diplomatinės pastangos gerinti santykius tarp šalių jau pastebimos. Pastarosiomis savaitėmis Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras viešai pakvietė savo kolegą iš Irano aplankyti Rijadą. Kuveito emyras, rėmęs sukilėlius ir turintis ryšių su gentimis iš Rytų Sirijos, pranešė, kad aplankys Teheraną. O Jordanija ir Turkija, stiprūs sunitų sukilimo rėmėjai, savo teritorijose ėmėsi griežtų priemonių sutramdyti džihadistus, judančius iš karo zonos ir atgal į ją.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"