TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Viduržemio sąjunga - viliojanti vizija

2007 08 16 0:00

Tai visų epų jūra, kurią kirto ir Ulisas, keliaudamas namo, ir Enėjas, prieš įkurdamas Romą. Natūralu, jog dėl Viduržemio jūros Europos vadovų galvose nuolat sukasi didingos mintys.

Naujausias pavyzdys - Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio pastangos suartinti Europą su Šiaurės Afrika yra dalis naujos Viduržemio jūros tautų sąjungos vizijos.

Europa, ypač Prancūzija ir Italija, patiria problemų integruojant imigrantus musulmonus ir nerimauja dėl islamo ekstremistų. Taigi pagal šią įspūdingą viziją būtų dedamos pastangos investuoti ir suteikti palankias prekybos sąlygas Šiaurės Afrikos valstybėms. Teoriškai, per laiką šios valstybės praturtėtų ir jų žmonės turėtų mažiau motyvų išvykti.

Ši Viduržemio sąjungos idėja cirkuliuoja Europoje jau daugiau kaip dešimtmetį, ją iškelia įvairūs Europos vadovai. N.Sarkozy apie tai kalbėjo gegužę, kai sakė pergalės kalbą po prezidento rinkimų. "Atėjo laikas, - sakė jis, - drauge sukurti Viduržemio sąjungą, kuri būtų tiltas tarp Europos ir Afrikos".

Ketinimas viliojantis: turtingos ir skurdžios tautos, demokratinės ir ne, musulmoniškos ir krikščioniškos, iš Šiaurės Afrikos ir Mažosios Azijos, Artimųjų Rytų ir Vakarų Europos - visos drauge kuria turtingesnį ir saugesnį regioną.

Tik vargu ar tai įvyks, bent jau ne tuo formaliu būdu, apie kurį kalba N.Sarkozy ir kiti Europos vadovai. Vis dėlto projektas atspindi Europos pastangas išspręsti opias problemas, tokias kaip musulmonų imigracija, nusikalstamumas ir teroras, Rusijos energijos išteklių panaudojimas politiniais tikslais.

Kad visi būtų patenkinti

Prisiminkime, kas vyko vienoje daugiausiai rūpesčių keliančioje to regiono šalyje - Libijoje.

Praėjusį mėnesį N.Sarkozy žmona nuvyko į Libiją padėti išvaduoti 5 Bulgarijos medicinos seserų ir palestiniečio gydytojo, laikytų kalėjime 8 metus dėl kaltinimų tyčia užkrėtus vaikus ŽIV. N.Sarkozy apsilankė šalyje kitą dieną. Dar kitą dieną Prancūzija paskelbė apie ginklų sandorį su Libija, kuris, manoma, siekia 402 mln. dolerių.

Regis, visi liko patenkinti: N.Sarkozy užsirekomendavo kaip "bus padaryta" tipo vadovas (nors Prancūzijos opozicija vadino ginklų sandorį nederamu turint galvoje, kaip greitai po išlaisvinimo jis buvo sudarytas). Prancūzijos pramonė rado naujus klientus. Sandoris tikrai nepakenkė ten jau investuojančių prancūzų naftos pramonininkų interesams. Libija ir jos vadovas nusimetė dalį tarptautinės izoliacijos gniaužtų be jokių padarinių savo valdymo sistemai.

Jei kas nors panašaus atsitiktų platesniu mastu, būtų labai panašu į tai, ką ne vienerius metus kalba Italijos premjeras Romano Prodi. Štai ką apie jo viziją sako svarbiausias jo diplomatijos patarėjas Stefano Sannino: "Turi būti naudinga jiems, bet taip pat ir mums. Daugiau stabilumo, mažiau teroro pavojaus, mažiau nelegalios imigracijos. Bendrai kalbant, jei tavo kaimynas turtingesnis, ir tu turtingesnis. Jei kaimynas stabilesnis, ir tu stabilesnis".

Realybė sudėtingesnė

Pasak specialistų, tokios politikos lazda - griežti imigracijos įstatymai, saldainis - šalių, iš kurių plūsta imigrantai, raida.

Suinteresuotoms Europos šalims, daugiausia pietinėms, nes tokios kaip Vokietija labiau žvelgia į Rytus, yra ir kitų privalumų: Libijos ir Alžyro nafta bei dujos galėtų padėti apsisaugoti nuo mažiau nuspėjamos Rusijos, būtų nauda ir savoms naftos kompanijoms. Prancūzijai tai būtų galimybė užsiauginti didesnius raumenis daugiausia prancūziškai kalbančiame regione, kurį ji ilgai laikė savo interesų sfera. Italija galėtų vaidinti regione didesnį diplomatinį vaidmenį, kurio ir siekia.

Tačiau kritikai ginčijasi, kad visa tai skamba pernelyg paprastai. Daugiausia abejonių kelia N.Sarkozy viltys dėl Turkijos: Prancūzijos prezidentas prieštarauja Turkijos narystei Europos Sąjungoje ir viliasi, kad šalis pasitenkins būdama Viduržemio sąjungos svarbiausia dalyvė. Vargu ar tai įmanoma: Turkija gal ir neatmestų vadovaujančio vaidmens tokioje sąjungoje, bet tikrai ne mainais į visavertę ES narystę.

Ginčijamasi ir dėl to, ar europiečių numatomos investicijos tikrai pakels gyvenimo standartus Šiaurės Afrikoje. Daugelis specialistų nurodo, jog naftos ir dujų pramonės plėtra daugelyje šalių labai menkai prisidėjo mažinant atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių. Tinkamas pavyzdys - Nigerija, turinti bemaž didžiausius Afrikoje naftos išteklius. Jei N.Sarkozy argumentai būtų teisingi, į Europą atvyktų mažiau imigrantų iš Nigerijos, tačiau stebimas kaip tik priešingas reiškinys. Investicijos gali pakelti gyvenimo lygį, bet tik tuomet, kai jos kuria gerovę ne vien elitui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"