TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vien pergalės gali nepakakti

2011 06 13 0:00
Ambicingas R.T.Erdoganas pavertė Turkiją saugesne ir turtingesne valstybe, o pats tikisi tapti jos ilgamečiu vadovu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Niekam nekyla abejonių dėl vakarykščių Turkijos parlamento rinkimų laimėtojos - valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP). Tačiau ar charizmatiškajam premjerui Recepui Tayyipui Erdoganui pakaks balsų norint pakeisti Konstituciją?

Visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad AKP šįkart neteks tik labai nedidelės balsų dalies, palyginti su 47 proc. 2007-ųjų rinkimuose gautų balsų. Palyginti su pagrindine savo oponente, pasaulietine Respublikonų liaudies partija, kuriai pranašaujama ne daugiau kaip 30 proc. balsų, AKP buvo gerokai išsiveržusi į priekį.

Turkijoje taikomas neįprastai aukštas (10 proc.) "slenkstis" partijoms, siekiančioms patekti į parlamentą. Kartais tai turi ir netikėtų padarinių. Pavyzdžiui, 2002 metais į parlamentą buvo išrinktos tik AKP ir Respublikonų liaudies partija. Tiesa, nepriklausomiems kandidatams kelias tebelieka atviras. Kliaudamasi šia viltimi Kurdų taikos ir demokratijos partija tikisi laimėti bent 30 vietų.

Nuo 2002-ųjų lapkričio 73 mln. gyventojų valstybę valdančios AKP pozicijas sustiprino šalies ekonominis stabilumas - per šiuos metus bendrasis vidaus produktas (BVP) padvigubėjo, o pernai augo net 8,9 proc., t. y. sparčiau, negu vyko pasaulinis atsigavimas. Turkija atrodo tiesiog stulbinamai, palyginti su gretimomis Viduržemio jūros valstybėmis, kurios priklauso euro zonai. Jos ekonominis augimas ryškesnis, bankų sistema - sveikesnė, biudžeto deficitas ir skolos - mažesni. Daugumai rinkėjų patinka ir tai, kad R.T.Erdoganui pavyko susitarti dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) derybų pradžios. Jie pritaria aktyviai valstybės užsienio politikai, be to, AKP išstūmė iš politikos armiją ir taip nutraukė dar vieną Turkijos tradiciją - karinius perversmus.

Tačiau šie rinkimai - kur kas daugiau negu ekonomika, ES, užsienio politika ar kariuomenė. Pasaulietiškai nusiteikusiems turkams kelia nerimą tai, kuria kryptimi juos gali nuvesti pergalinga AKP. Atrodo, Turkija žengia islamistinės šalies link - krašte pritariama musulmoniškiems moterų galvos apdangalams, netoleruojama alkoholio. Per rinkimų kampaniją R.T.Erdoganas propagavo pernelyg nacionalistinį požiūrį, o ir jis pats vis labiau nekenčia kritikos, bando autoritariškai pančioti nepaklusniuosius. Valdžios taikiniu tapo ir žiniasklaida. Pranešama, kad kalėjimuose sėdi 50-60 žurnalistų, dauguma jų kaltinami sąmokslu prieš vyriausybę. Dar 10 tūkst. bylų iškelta rašytojams ir transliuotojams. Reitinguose, kuriais matuojama spaudos laisvė, Turkija nusirito į 138 vietą, žemiau už Iraką.

Per rinkimų kampaniją buvo sukelti ir keli pigūs skandalai. Prieš rinkimus turėjo atsistatydinti dešimt Nacionalistinės veiksmo partijos (MHP) veikėjų, nes slapta nufilmuoti keturių MHP narių nesantuokiniai nuotykiai buvo paviešinti internete.

Laimėjęs rinkimus R.T.Erdoganas tikisi perrašyti Konstituciją. Pagrindinis šalies įstatymas, nors ir taisytas kelis kartus, vis dar remiasi 1982-ųjų tekstu, kurį sukūrė armija po 1980 metų perversmo. Taigi svarbiausias klausimas per vakarykščius rinkimus buvo ne tai, kas laimės, o kas gaus pakankamai balsų, kad galėtų keisti Konstituciją. R.T.Erdogano pažadas priimti liberalesnę Konstituciją sutinkamas abejonėmis, nes jis atsisako nurodyti, kokių reformų prireiks pereinant prie prezidentinės sistemos ir jam turbūt liekant aukščiausiame valstybės poste. Premjeras slapčia tikisi tapti naujuoju galingu prezidentu pagal prancūziško stiliaus Konstituciją.

Turkijos parlamente yra 550 vietų. AKP turėtų laimėti mažiausiai pusę jų (iki šiol kontroliavo 61 proc. mandatų), tad R.T.Erdoganas galės suformuoti trečią vyriausybę iš eilės. Tačiau jam gali pristigti balsų iki dviejų trečdalių - tiek reikia, kad būtų pakeista Konstitucija. AKP siekia turėti mažiausiai 330 iš 550 vietų parlamente, nes tai leistų partijai priimti Konstitucijos pataisas be kitų partijų paramos ir teikti naująjį tekstą referendumui. Dviejų trečdalių dauguma - 367 vietos - sudarytų sąlygas priimti Konstitucijos pataisas vienašališkai.

Tačiau net ir 40-50 proc. balsų laimėjusiai AKP teks spręsti gana painias problemas. Nors ekonomika auga lyg ant mielių (dabar Turkija - 17-a pasaulyje), dauguma jaunimo neturi darbo, o moterys vis dar lieka darbo rinkos užribyje. Politinius galvos skausmus kels ne tik AKP nacionalistinė retorika, bet ir mažesnių partijų siekis sumažinti rinkimų "slenkstį". Centralizuotoje šalyje 14 mln. kurdų taip pat yra labai rimtas sopulys. R.T.Erdoganas pats inicijavo daugiau laisvių šiai mažumai, tačiau per rinkimų kampaniją jis nevengė griežtesnės retorikos Kurdų taikos ir demokratijos partijos atžvilgiu. Taigi nors Turkija per šį dešimtmetį išaugo ne tik ekonomiškai, bet ir įgijo didesnį svorį tarptautinėje arenoje, audrų debesys šioje valstybėje išlieka tamsūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"