TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vienas lauke ne karys

2013 04 24 8:22
Kinų armija - didžiausia pasaulyje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Trims Kinijos laivams įplaukus į ginčijamų salų, kurias šiuo metu kontroliuoja Japonija, akvatorijas, Japonijos ministras pirmininkas pažadėjo "jėga išvaryti" jose išsilaipinsiančius kinus. Tačiau tai nebūtų lengva, jei Kinija sugalvotų kovoti už šias salas, nes jos armija - didžiausia pasaulyje.

Šiuo metu Kinijos kariuomenę sudaro beveik 2,3 mln. karių ir dydžiu su ja negali varžytis nė vienos kitos valstybės armija. Karinėse jūrų pajėgose tarnauja 235 tūkst. kinų, oro pajėgose - 398 tūkstančiai, sausumos kariuomenėje - dar 850 tūkst. žmonių.

Tokius duomenis paskelbė pati Kinija Gynybos ministerijos išleistoje Baltojoje knygoje, kuri šiais metais pasirodė jau aštuntą kartą. Pirmą sykį Gynybos ministerija šią knygą nutarė išleisti dar 1998 metais, jos pasirodymą aiškino tuo, kad pasaulio ekonomikoje didėja Azijos-Ramiojo vandenyno regiono reikšmė ir tampa būtina formuoti didžiausių pasaulio valstybių karinę strategiją.

Įdomiausia, jog Kinijos valdžia mano, kad tokia milžiniška kariuomenė gali būti dar didesnė. 1949 metais Kinijos armijoje tarnavo net 6 mln. žmonių, tačiau vėliau ji kelis kartus buvo mažinta. Kol kas kinai nemato būtinybės didinti kariuomenę, nes jų armija ir taip didžiausia pasaulyje. Antrą vietą pagal dydį užimančioje Jungtinių Valstijų kariuomenėje šiuo metu yra per 1,4 mln. karių, kiek mažiau jų turi trečioje vietoje atsidūrusi Indija (1,3 mln.). Po jos - Šiaurės Korėja, Rusija, Pietų Korėja, Pakistanas, Irakas, Iranas ir Turkija.

Kinai nusiteikę taikiai

Kinijos valdžia aiškina, kad ši Azijos valstybė nusiteikusi taikiai, nors ir turi milžinišką kariuomenę. Jos saugumo koncepcija grindžiama taikiu karinio potencialo naudojimu, pasitikėjimu, abipuse nauda ir lygybe. Koncepcija palaiko "viso pasaulio saugumo, kuris gali būti pasiektas tik per tarptautinį bendradarbiavimą ir dialogą", idėją. Kinijos vadovai aiškina, kad ši šalis "niekada nesieks hegemonijos ir nedalyvaus karinėje ekspancijoje", nebent iškiltų pavojus jos suverenitetui, tuomet iki galo gintų savo interesus. Apie tai užsimenama knygoje. Joje teigiama, kad per pastaruosius metus kai kurios šalys kaimynės "ėmėsi žingsnių, kurie apsunkina ir paaštrina teritorinius klausimus". Kinija neslepia galvoje turinti Senkaku ir dar keturias salas, kurias praėjusį rugsėjį Japonijos vyriausybė nupirko iš privataus asmens. Būtent dėl to Kinijos laivai vis įplaukia į šių salų akvatorijas, nes ginčas su Japonija dėl jų tebesitęsia. Kinus užrūstino sausio pradžioje tuometė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, pareiškusi, kad "JAV pasisako prieš bet kokius užsienio valstybių vienašališkus veiksmus, kurių tikslas - sutrikdyti salų valdymą", nes tai buvo suprasta kaip Japonijos palaikymas. Kinija reagavo žaibiškai. Ji iš karto pareiškė griežtą protestą, o Kinijos užsienio reikalų ministerija paragino kitų valstybių diplomatus "atidžiau pažvelgti" į šią problemą.

Karines išlaidas mažina tik Vakarai

Pastaruoju metu karinės išlaidos Vakarų šalyje mažėja, tačiau Rytų valstybės vis labiau ginkluojasi. 2012 metais bendros pasaulio karinės išlaidos sudarė 1,75 trln. dolerių, tai yra 0,5 proc. mažiau nei 2011-aisiais. Pasaulio raidos problemas tyrinėjantis Stokholmo institutas (SIPRI) skelbia, kad karinių išlaidų mažėjimas pasaulyje užfiksuotas pirmą kartą per pastaruosius 14 metų. Jis pirmiausia susijęs su tuo, kad karines išlaidas ėmė mažinti Jungtinės Valstijos, Vakarų ir Vidurio Europa, Australija, Kanada ir Japonija. 2012 metais JAV gynybos išlaidas sumažino net 6 proc., todėl pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo pasaulio karinių išlaidų JAV dalis yra mažesnė nei 40 procentų. Tačiau ši šalis vis vien šioje srityje išlaiko lyderės pozicijas.

Panašios tendencijos pastebimos ir Vakarų Europoje. 18 Europos Sąjungos valstybių karinės išlaidos sumažėjo daugiau nei 10 procentų. "Galima daryti išvadą, kad ši tendencija išsilaikys dar dvejus trejus metus ar bent jau tol, kol NATO iki 2014 metų pabaigos išves savo karius iš Afganistano", - sako SIPRI ekspertas Samas Perlo-Freemanas.

Karinės išlaidos pasaulyje būtų sumažėjusios dar labiau, jei nebūtų didinamos Azijoje, Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Rytų Europoje karinės išlaidos padidėjo net 15,3 proc. (Rusijoje - 16 proc., Ukrainoje - 8 proc.). 2012 metas Rusija kariniams tikslams išleido 12,3 mlrd. dolerių daugiau nei 2011-aisiais, be to, ši šalis kasmet tik didina karines išlaidas.

Artimuosiuose Rytuose ginklavimosi lyderis, su kuriuo niekas negali varžytis, - Omanas, 2012 metais padidinęs karines išlaidas net 51 procentu. Vis daugiau tam išleidžia ir Šiaurės Afrika (per metus karinės išlaidos padidėjo 7,8 proc.). Tai aiškinama tuo, kad tokios šalys kaip Malis, Nigerija ir Sudanas yra priverstos kovoti su terorizmu. Nors Lotynų Amerikos šalyse bendros karinės išlaidos padidėjo tik 4,2 proc., tokios valstybės kaip Paragvajus ir Venesuela jas padidino atitinkamai net 43 ir 42 procentais. Vis daugiau skirti ginkluotei priversta ir Meksika, nes jai niekaip nepavyksta įveikti narkotikų kartelių (išlaidos padidėjo 9,7 proc.). Kinija pernai karines išlaidas padidino 7,8 procento. Visi šie skaičiai patvirtina bendrą tendenciją, kad karines išlaidas linkusios didinti besivystančios šalys, o išsivysčiusios - jas vis mažina.

Didžiausios pasaulio armijos

1. Kinija 2 285 000

2. JAV 1 429 995

3. Indija 1 325 000

4. Šiaurės Korėja 1 106 000

5. Rusija 1 027 000

6. Pietų Korėja 687 000

7. Pakistanas 617 000

8. Irakas 578 269

9. Iranas 523 000

10. Turkija 510 600

Šaltinis: Curiosity Around

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"